Garsinis pasivaikščiojimas „Tarp Tavęs ir Klaipėdos“
Garsinio pasivaikščiojimo sumanymas kilo iš noro patyrinėti savo paties santykį su Klaipėda. Nors čia gyvenu nuo 2011-ųjų, mano ryšys su miestu buvo silpnas ir miglotas. Ruošdamas kūrinį skaičiau knygas apie Klaipėdą, kapsčiausi archyvuose, domėjausi flaneur ir derive sampratomis. Turėjau nemažai dokumentinės medžiagos bei rašytinės kūrybos, bet po pirmųjų interviu su mieste gyvenančiais žmonėmis supratau, kad didžiausias dėmesys turi būti skirtas būtent jiems. Ne gatvėms, ne didžioms idėjoms ar istorijos įdomybėms.
Visus mano pasivaikščiojimo herojus vienija tai, kad nė vienas iš jų negimė Klaipėdoje. Tai atvykėliai, esantys čia ir keletą metų, ir pusę savo gyvenimo. Šie žmonės – gerai žinoma literatūrologė, knygų apie Klaipėdos kraštą autorė Jovita Saulėnienė, Klaipėdos universitete dirbanti Fatima Uz Zama iš Indijos, Klaipėdoje studijuojantis azerbaidžanietis Orkhan Mirzayev, ukrainietė Liudmyla Misikova bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos dramos studijos narė Nastazija Čebanienė. Visi jie turi skirtingą požiūrį į miestą, skiriasi jų asmeninės patirtys, vietos, iš kurių atvyko, jų lūkesčiai, specialybės. Po pokalbių su jais jaučiausi pakylėtas – susitikimai mane labai praturtino.
Kurdamas dirbtinį intelektą pasitelkiau dėl kelių priežasčių. Esu aktorius, daug kas klausė, kodėl pats neįskaičiau kai kurių tekstų. Visgi norėjau, kad balsas būtų netikras ir apdirbtas garso efektais. Tai sukuria reikalingą kontrastą, klausantis tikrų žmonių balsų ir jų istorijų. Kitas dalykas – muzikos kūrimas. Pasivaikščiojimo garso takelį sukūriau pats, naudodamas dirbtinio intelekto programas. Rašiau jam „uždavinius“, nes tiksliai žinojau, kaip viskas turi skambėti. Jaučiau, koks turi būti stilius, nuotaika, tempas, atmosfera, ką tais garsais noriu pasiekti, siūliau jam įvairius pavyzdžius. Be dirbtinio intelekto pagalbos, tokio garso takelio nebūčiau sukūręs, nesu tiek muzikaliai išprusęs. Dabar drįstu teigti, kad pavyko visai neblogai. Norint klausytis šio garso pasakojimo, nereikalingos jokios išskirtinės sąlygos. Tačiau siūlau apgalvoti savo lūkesčius. Meno pasaulyje lūkesčiai yra malonumo žudikai. Šis pasakojimas – reflektyvus ir savireflektyvus, ir lengvas, ir sunkus. Kiek pats nori, tiek ir įžvelgi ten savęs. Reikia tik išeiti į gatvę, užsidėti ausines ir spustelti play. Visa kita bus pasakyta.
Garsinis pasakojimas „Tarp Tavęs ir Klaipėdos“ sukurtas gavus individualią Klaipėdos miesto savivaldybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams
