Klaipėdos dramos teatro 87-ojo sezono repertuaras: rinktinių spektaklių kolekcija

Kelios didelės tarptautinės premjeros ir ypatingas dėmesys svarbiausiems teatro spektakliams – tokie kūrybiniai 87-ojo Klaipėdos dramos teatro sezono planai. Artėjantį rudenį teatre publika kviečiama planuoti jau dabar, į po vasaros vėstančias dienas iš anksto įterpti dovaną sau – jaudinantį, įtraukiantį, visada praturtinti ir susimąstyti verčiantį apsilankymą teatre.

Spektaklis „Varovai“, rež. Elmārs Seņkovs. Kemel Photography nuotr.
Spektaklis „Varovai“, rež. Elmārs Seņkovs. Kemel Photography nuotr.

Teatro veidas – repertuaras

Likus beveik mėnesiui iki 87-ojo sezono sutiktuvių šventės, Klaipėdos dramos teatras paskelbė jo repertuarą. Pastarajame rikiuojasi įspūdingos premjeros ir kruopščiai atrinktų, publikos pamėgtų ir jai svarbių spektaklių rinkinys. Iki pat rugsėjo 8 d. perkantiems bilietus į visus spektaklius, išskyrus premjeras, dovanojama ir 40 procentų nuolaida – taip siekiama sukurti šventę teatro pasiilgusiems lankytojams, paskatinti juos iš anksto planuoti apsilankymus teatre.

„Mums pasisekė, turime stiprų repertuarą, tokiu būtų galima didžiuotis bet kuriame mieste ir bet kurioje valstybėje, – apžvelgdamas tai, kas laukia žiūrovų, kalbėjo Klaipėdos dramos teatro vadovas Tomas Juočys. – Pavyzdžiui, mūsų bandymas eiti į nežinomą erdvę, Konrado Dworakowskio spektaklis paaugliams pagal klasikinį S. Lemo kūrinį „Robotų pasakos“ – jo kokybė neginčijama. Džiaugiamės, kad šis spektaklis, be visa kito, dar ir paskatins jaunus žmones iš naujo atrasti puikų rašytoją.“

Spektaklis paaugliams pagal S. Lemo kūrinį „Robotų pasakos“, rež. Konrad Dworakowski. Domo Rimeikos nuotr.
Spektaklis paaugliams pagal S. Lemo kūrinį „Robotų pasakos“, rež. Konrad Dworakowski. Domo Rimeikos nuotr.

Akį traukia, kad repertuare rugsėjo mėnesį – net du vieno žymiausių šiuolaikinių Latvijos režisierių Elmārs Seņkovs spektakliai. „Visada didžiavomės bendradarbiavimu su E. Seņkovu, jis savo didžiuliu potencialu matomas visose Baltijos valstybėse. O mes turime net du jo spektaklius. „Mama Drąsa“ 2018 m. jam atnešė geriausio režisieriaus titulą Lietuvoje. Tais metais buvo nominuoti ir E. Nekrošius, ir O. Koršunovas, bet laimėjo svečias iš Latvijos. Taip pat rodysime ir jo „Varovus“ – į sceną perkeltą puikiai kino pasaulyje žinomą istoriją. E. Seņkovas turi neįtikėtiną gebėjimą sunkiomis temomis kalbėti lengvai, jo spektaklių žiūrovas nejaučia diskomforto“, – pasakojo teatro vadovas.

Bestselerių laikas

Kai kurie spektakliai scenoje gyvuoja jau eilę metų, bet publikai jų vis negana. Tokie yra ir Povilo Gaidžio „Elzės žemė“ pagal J. Pulinovič, bei latvių legendos Māros Ķimeles „Tėvas“ pagal A. Strindbergą. „P. Gaidys turėjo talentą sužavėti žiūrovą, paprastai jam išaiškinti giliai užkoduotus dalykus, paprastai, bet ne primityviai. Mes tiesiog nespėjame „Elzės žemės“ rodyti, kiek to norėtų publika. Kalbant apie M. Ķimelę, prisimenu, kaip ji sakė, kad yra išbandžiusi viską ir dabar nori sukurti tiesiog gerą spektaklį. Didžiulis įvertinimas spektakliui ir visiems jo kūrėjams, kad net dviejų vaidmenų atlikėjai, tėvo ir dukters, buvo apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais“, – vardijo T. Juočys.

Spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“, rež. Agata Duda-Gracz. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“, rež. Agata Duda-Gracz. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

87-ajame repertuare – ir jaunų režisierių spektakliai: Mariaus Pažerecko „Euridikė“, „Labas rytas, pone Triuši“ bei Dariaus Rabašausko „Demonai“. Nors bus rodomi spalį, jau dabar bilietai tirpsta ir į didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusį A. Dudos-Gracz spektaklį „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ bei žiemiškai skaidrų Pauliaus Tamolės kurtą H. K. Anderseno pasakos pasaulį „Sniego karalienė“.

Sunkiai išmokstamos pamokos

Rudenį bus rodoma ir Oskaro Koršunovo „Mūsų klasė“ pagal T. Słobodzianek pjesę. „Tai vienas iš mūsų vizitine kortele tapusių spektaklių, – pagal tikrus įvykius rašytą pjesę minėjo T. Juočys. – Būna pasvarstančių, ar verta tiek kalbėti apie skaudžią Holokausto istoriją. Negalime sustoti apie ją kalbėti, kad tokios tragedijos nebesikartotų. Spektaklyje kalbama apie labai baisius dalykus, bet taip pat jis – ir apie gyvenimą, apie susitaikymą, humaniškumą.“

Repertuare ir pernai Klaipėdoje geriausiu metų spektakliu tituluotas lenkų režisieriaus Jano Klatos „Borisas Godunovas“ pagal A. Puškiną. Anot teatro vadovo, sunku patikėti, kaip tiksliai A. Puškinas numatė ateitį – jo kūrinyje dėl valdžios ir galios aukojamas žmogiškumas. „Nors spektaklis buvo pristatytas rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki karo Ukrainoje, jo scenografija skaudžiai simboliška – primenanti Beslano mokyklą, kur kovoje dėl politinės įtakos įkaitais buvo paimti šimtai vaikų. Tai atspindi šiandieną – nesvarbu, kiek aukų prireiks, kiek vaikų žus – svarbu išlikti valdžioje“, – apibendrino T. Juočys.

Spektaklis „Borisas Godunovas“, rež. Jan Klata. Domo Rimeikos nuotr.
Spektaklis „Borisas Godunovas“, rež. Jan Klata. Domo Rimeikos nuotr.

Kaip niekad svarbu būti kartu

Ateinantį sezoną teatro bendruomenė pasitinka ir su naujienomis repertuare – spalio pirmąją vyks naujausio Agatos Dudos-Gracz spektaklio „Meilė“ premjera, gruodžio pradžioje pirmą kartą Klaipėdoje kuriančio lenkų režisieriaus Michał Borczuch spektaklio pagal Jono ir Adolfo Mekų dienoraščius premjera. Ir tai – tik pirmasis sezono pusmetis.

87-ojo sezono repertuaras turiningas, bet pačiam teatrui judėti į priekį bus kaip niekad sudėtinga. „Planuotas biudžetas visai neatitinka šiandienos kainų, kyla tam tikrų išgyvenimo klausimų – mes turime būti lankomas teatras, mūsų bilietai turi būti perkami, kad galėtume be skolų ir su pakankamai išteklių atlyginimams pabaigti šiuos metus“, – sudėtingą realybę tiesiai įvardijo T. Juočys. Pasak jo, kai kurie dalykai, pavyzdžiui, medžiagos dekoracijoms pabrango net kelis kartus. „Numatyti biudžetai pasikeitė, bet mes esame užsibrėžę įvykdyti visus savo planus. Dėl to mums labai svarbu, kad žiūrovas eitų kartu su mumis. Žinau, kad po karo pradžios pirmieji mėnesiai buvo labai sunkūs, teatras nebuvo prioritetų dešimtuke. Tikiuosi, kad žmonės jau įsisąmonino, kokį kaimyną turime, tad kviečiame nepasiduoti pesimistinėms nuotaikoms – mes esame tokie pat laisvi, kokie buvome, ir reikia nepasiduoti tiems, kas mus gąsdina. Išliksime būdami kartu.“

Klaipėdos dramos teatro informacija

Parašykite komentarą