„Klavesino fiesta”: keturi solistai, keturi instrumentai

„Klavesino fiesta” 2019 m. kovo 28 dieną, ketvirtadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje susirinks, ko gero, ne tik miesto, bet ir visos šalies melomanus. Tai bus jau septintoji fiesta, kurių tradiciją 2016 metų sausį pradėjo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. „Klavesino fiesta” Klaipėdon sukvies garsius šalies ir užsienio klavesinininkus. Tai Goska Isphording (Lenkija), Reinut Tepp (Estija), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė ir Vilimas Norkūnas. Scenoje išvysime ir ilgametį orkestro bičiulį dirigentą Tomą Ambrozaitį.

Goska Isphording. Monikos Rokickos nuotr.

„Klavesino fiesta” pagerbs Renesanso ir baroko epochose klestėjusį klavišinį muzikos instrumentą, kuriuo Lietuvoje grojama nuo XVI amžiaus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų rūmų orkestruose dirbo klavesino atlikėjai iš užsienio. Manoma, kad vienas pirmųjų klavesinus laisvalaikiu gamino poetas ir kunigas Kristijonas Donelaitis.

Klavesinas tradiciškai įeina į senosios muzikos ansamblio ar barokinio orkestro sudėtį, jam sukurta daug kūrinių, pradedant soliniais ir baigiant koncertais su nedidelės sudėties orkestrais. Vienas pirmųjų tokių koncertų autorių buvo Johannas Sebastianas Bachas. „Klavesino fiesta” įgarsins net dvi baroko genijaus partitūras, kurios simboliškai įrėmins visą renginį. Pradžioje suskambės J. S. Bacho „Brandenburgo koncertas” Nr. 5. Jo solo partijas gros dažnai su KKO muzikuojantys atlikėjai – iš Talino atvykstantis klavesinininkas Reinut Tepp ir vilnietis fleitininkas Vytautas Sriubikis.

Klasicizmo epochai atstovaus Josepho Haydno Koncertas Nr. 11 D-dur, originaliai sukurtas klavesinui arba fortepijonui. Jo solo partiją skambins vilnietis Vilimas Norkūnas, Klaipėdoje pasirodantis ne tik klavesinininko, vargonininko, bet ir choro dirigento ar net solisto dainininko amplua.

XX amžiuje įvykęs klavesino muzikos atgimimas inspiravo naujų kūrinių atsiradimą. Tarp jų buvo ir Alfredo Schnitthe’s Concerto grosso Nr. 1 dviem smuikams, klavesinui, preparuotam fortepijonui ir styginiams. Abiem klavišiniais instrumentais gros Vaiva Eidukaitytė-Storastienė, dažnai KKS koncertuojanti kaip Lietuvos kamerinio orkestro klavesinininkė. Solo partijas šiame kūrinyje taip pat grieš smuikininkės Ingrida Rupaitė-Petrikienė, kuri yra Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisterė, bei Rūta Lipinaitytė.

Reinut Tepp. Vytauto Petriko nuotr.

Meninių paradoksų nevengiančios žymios šių dienų klavesinininkės Goska Isphording specializacija – šiuolaikinės muzikos atlikimas. Pirmąkart Klaipėdoje koncertuosianti atlikėja kartu su orkestru interpretuos XXI amžiaus kūdikį – Justės Janulytės kūrinį „Vėjo arfa”. „Mano kūrinys yra ne instrumento, o paties gamtos fenomeno muzikinė išraiška. Klavesinas beveik nerezonuoja, tad rezonansas išgaunamas styginiais instrumentais. Pamažu jis atsiskiria nuo garso šaltinio, tampa savarankiškas ir, pasiekęs aukščiausių tonų, galiausiai vėl į jį sugrįžta”, – teigia Nacionaline premija už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą įvertinta kompozitorė.

„Klavesino fiestos” pabaigoje visi keturi solistai G. Isphording, R. Tepp, V. Eidukaitytė-Storastienė ir V. Norkūnas su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks J. S. Bacho Koncertą keturiems klavesinams ir orkestrui. Jo metu scenoje puikuosis net 4 gražuoliai instrumentai. Naujasis KKS klavesinas sulauks pastiprinimo – specialiai šiai programai bus atgabenti 3 instrumentai iš Vilniaus. Tai bus tikrai įspūdinga, tad labai kviečiame paklausyti išskirtinio koncerto!

Klaipėdos koncertų salės informacija