Klaipėdos koncertų salė birželį atveria duris!

Klaipėdos koncertų salė džiaugiasi galėdama po ilgos pertraukos atverti duris ir pakviesti klausytojus gyvai išgirsti birželio repertuaro koncertus. Paskutinieji šio sezono susitikimai salėje dėl pandeminės situacijos bus skirti ribotam skaičiui – tik 150 žiūrovų.

REPERTUARAS

Organizatorių archyvo nuotraukos

BIRŽELIO 2 D., TREČIADIENIS, 18.30 VAL.

PALAIMINIMAS

Klaipėdos choras „Aukuras“

Meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO

Meno vadovas ir dirigentas Gediminas Gelgotas

Programa: Ola Gjeilo, Pēteris Vasks, Patrick Hawes, Gediminas Gelgotas, Ieva Parnarauskaitė.

Koncertinę programą  „Palaiminimas“ rengia Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Tai bus pirmas vilniečių ir klaipėdiečių kolektyvų susitikimas vienoje scenoje.

Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO – septynių stygininkų grupė, atliekanti progresyviąją klasikinę muziką mintinai, integruojanti į savo pasirodymus aukščiausio lygio styginių instrumentų meistriškumą ir minimalistinius vizualinius scenos efektus. Muzikavimo džiaugsmas, originalumas, drąsa ir išskirtinė atlikimo kokybė – visi šie žodžiai tinka apibūdinti Naujų idėjų kamerinį orkestrą NIKO, kurį įkūrė ir jam vadovauja dirigentas bei kompozitorius Gediminas Gelgotas.

Šioje programoje NIKO savo menines idėjas sujungia su Klaipėdos choru „Aukuras“, kuriam vadovauja Alfonsas Vildžiūnas. Koncerte klausytojai išgirs choro ir styginių instrumentų atliekamą muziką. Tarp kūrinių bus ir NIKO įkvėpėjo bei lyderio G. Gelgoto kūryba, sudaranti šio kolektyvo repertuaro pagrindą. Taip pat nuskambės ir programos pavadinimą inspiravusi jaunosios kartos kūrėjos klaipėdietės Ievos Parnarauskaitės kompozicija „Palaiminimas“, kurios premjera įvyko pernai Klaipėdos kariliono festivalyje. Šįkart autorė kūrinį specialiai pritaikė chorui ir styginiams.

BIRŽELIO 4 D., PENKTADIENIS, 18.30 VAL.

DIDIEJI VIENOS KLASIKAI

Klaipėdos kamerinis orkestras

Meno vadovas Mindaugas Bačkus

Solistas Jean-Marc Luisada (fortepijonas, Prancūzija)

Programa: Joseph Haydn, Wolfgang Amadeus Mozart, Ludwig van Beethoven. 

Šioje Klaipėdos kamerinio orkestro programoje suskambės didieji Vienos klasikai. Tai Josephas Haydnas, Wolfgangas Amadeus Mozartas ir Ludwigas van Beethovenas, kurio 250-ąsias gimimo metines pernai pažymėjo visas pasaulis. Beethovenas ištobulino Haydno pradėtus ir Mozarto pratęstus kūrybinius ieškojimus, galutinai suformavo klasicistines muzikos formų ir žanrų tradicijas. Vienos klasikais šie trys kompozitoriai vadinami todėl, nes būtent Vienoje jie sukūrė didingiausius savo kūrinius.

Programoje „Didieji Vienos klasikai“ drauge su klaipėdiečiais muzikuos pripažintas prancūzų pianistas Jeanas-Marcas Luisada. Jis garsėja kaip fortepijono poetas, pasižymintis išskirtine gracija ir netikėtomis interpretacijomis. Sakoma, kad šarmingasis atlikėjas groja publikos sielai.

Jau antrą kartą KKS koncertuosiantis solistas daugiau nei prieš 3 dešimtmečius laimėjo F. Chopino pianistų konkursą Varšuvoje, atvėrusį jam kelią į tarptautinį pripažinimą. Kvietimai pasirodyti garsiausiose pasaulio koncertų salėse su žymiausiais orkestrais tebeplaukia iki šiol. J. M. Luisada apdovanotas Prancūzijos ordinais už nuopelnus meno ir literatūros srityje.

J. M. Luisada ir Mindaugo Bačkaus vadovaujamas orkestras interpretuos J. Haydno 11-ąjį ir W. A. Mozarto 9-ąjį („Jenamy“) koncertus fortepijonui ir orkestrui. Klaipėdos kamerinis orkestras dar atliks L.van Beethoveno Styginių kvarteto Nr. 11 („Serioso“) versiją styginių orkestrui.

BIRŽELIO 8 D., ANTRADIENIS, 18.30 VAL.

ŠITAS, KITAS IR ANAS

Teatralizuotas koncertas visai šeimai (premjera)

Klaipėdos brass kvintetas: Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Jonas Katauskas (trimitas), Mindaugas Paškauskas (valtorna), Arvydas Stakvilevičius (trombonas), Vidmantas Liasis (tūba)

Donatas Želvys (vokalas, klavišiniai)

Kristupas Biržietis (vokalas, elektronika)

Gytis Šimelionis  (vokalas, gitara)

Evelina Šimelionė (režisierė)

Programa: autorinės Donato Želvio, Kristupo Biržiečio,  Gyčio Šimelionio dainos pagal  Juozo Erlicko, Justino Marcinkevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų eiles (Rimanto Giedraičio aranžuotės brass kvintetui).

Šitas, Kitas ir Anas – tai trys geriausi draugai, kurie kartu kuria jiems patinkančią muziką. Vieną dieną jie nusprendžia dalyvauti „Geriausios dainos konkurse“. Noras laimėti konkursą, būti pripažintu ir žinomu draugus išskiria. Nors kiekvienas tiki savo sukurta daina ir siekia laimėjimo, jie susiduria su tam tikrais sunkumais ir iššūkiais. Kaip negalvoti vien tik apie save? Kaip neužsidaryti savo kambaryje ir mokėti išsaugoti tikrą draugystę? Tokie klausimai yra aktualūs kiekvienam jaunam žmogui, ne tik norinčiam kurti ir atlikti savo muziką, bet ir žengiančiam pirmuosius savarankiškus žingsnius.

Teatralizuotame koncerte „Šitas, Kitas ir Anas“ skambės autorinės pačių atlikėjų – Donato Želvio,  Kristupo Biržiečo ir Gyčio Šimelionio – kurtos dainos pagal Juozo Erlicko, Justino Marcinkevičiaus, Teofilio Tilvyčio, Violetos Palčinskaitės ir kitų poetų eiles. Šiuolaikiškai, drąsiai ir paprastai kalbantys jaunosios kartos aktoriai siekia sudominti savo bendraamžius, paskatinti kurti ir laisvai kalbėti jiems aktualiomis temomis. Koncerto režisierė – Evelina Šimelionė.

BIRŽELIO 9 D., TREČIADIENIS, 18.30 VAL.

DRAMATIŠKASIS XX A. PALIKIMAS

Mūza Rubackytė (Lietuva, Prancūzija, Šveicarija)

Styginių kvartetas „Mettis“: Kostas Tumosa (smuikas), Bernardas Petrauskas (smuikas), Karolis Rudokas (altas), Rokas Vaitkevičius (violončelė)

Programa: Mieczysław Weinberg, Dmitrij Šostakovič.

Iškili pianistė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, kultūros diplomate vadinama Mūza Rubackytė ir prestižinių konkursų laureatas, energingas styginių kvartetas „Mettis“ atvyksta į Klaipėdą su istoriškai svarbia programa. Prieš metus jie išleido naują kompaktinę plokštelę „Shostakovich–Weinberg. Dramatic Russian Legacy“ (kompanija „Ligia Digital“), kurią ir pristatys būsimo koncerto metu.

„Tarptautinės prancūzų įrašų kompanijos „Ligia“, su kuria aš jau dirbau ir anksčiau, projektas atsirado mano iniciatyva. Kompanija pritarė mūsų sumanymui įrašyti Mieczysławo Weinbergo ir Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoninius kvintetus. Šie du ypač svarbūs ir produktyvūs kompozitoriai gyveno tuo pačiu metu, tačiau gerai žinomas buvo tik antrasis. Nežinomas nei Sovietų Sąjungoje, nei pasaulyje Weinbergas tarsi slėpėsi Šostakovičiaus šešėlyje – tyliai rašė savo gilius, retai atliekamus kūrinius. Ši kompaktinė plokštelė man labai brangi, nes jai ruošiantis Anapilin išėjo mano mylima Mama“, – pasakojo M. Rubackytė.

Weinbergo ir Šostakovičiaus tuometė kūryba buvo paveikta stalininių represijų, žydų genocido siaubo, perteikė skausmą ir pasipriešinimą, liūdną nostalgiją ir egzotiką. Tai vieni svarbiausių ir dramatiškiausių XX a. fortepijoninių kvintetų muzikos istorijoje (parengta pagal LNF informaciją).

BIRŽELIO 18 D., PENKTADIENIS, 18.30 VAL.

OPERA-MONODRAMA „TUŠČIOS VALANDOS“

Kompozitorius Ricardo Llorca

Režisierė Loreta Vaskova

Kostiumų dailininkė Žaneta Černė

Vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas

Klaipėdos kamerinis orkestras

Meno vadovas Mindaugas Bačkus

Vokalinis ansamblis

Meno vadovas Egidijus Kaveckas

Solistė Agnė Stančikaitė (sopranas)

Aktorė Monika Valkūnaitė

Gaivilė Simaitytė (fortepijonas)

Dirigentas Alexis Soriano (Ispanija).

„Tuščios valandos“ / “The Empty Hours” – tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, turinčią priklausomybę nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.

Opera „Tuščios valandos“ atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R. Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia  Niujorke. Kūrinys gali būti suvokiamas tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.

Operoje atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalinama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Monika Valkūnaitė).

Operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, New York Opera Society meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams. Kūrinio lietuviška premjera įvyko 2020 m. rugsėjo 17 d. KKS festivalyje „Permainų muzika”.

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą