Edvardas Šeputis: „Įkvėpti gali ir nukritęs klevo lapas!”

Šį kartą Jaunųjų kūrėjų rubrikoje svečiuojasi Edvardas Šeputis. Mūsų pašnekovas yra gatvės menininkas, objektų bei instaliacijų kūrėjas, daugkartinis Lietuvos grafičių čempionatų bei kitų gatvės meno konkursų laimėtojas, tarptautinės šiuolaikinio meno bienalės „Jaunieji Europos kūrėjai 2009–2011″ dalyvis. Edvardas domisi miesto regeneracijos ir pastatų interjero bei eksterjero dekoravimo projektais, buria savito stiliaus kūrėjus bendriems darbams. Šiuo metu dirba ties didesnių fasadų meniniu apipavidalinimu. Apie grafičius ir kūrybą – pokalbis su vienu garsiausių grafičio meistrų Edvardu Šepučiu.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė?

Iš išorės esu 29 metų vyras, tačiau viduje – 13 metų vaikas (šypteli).

Nuo ko viskas prasidėjo?

Pradėjau kaip ir daugelis berniūkščių. Draugas parodė, kaip elgtis su aerozoliniais dažais. Užsidegęs grafičiais netrukus pradėjau kurti savo sugalvotus vaizdus. Mokiausi pats iš savęs. Galiausiai atėjo tokia diena, kai supratau, kad iš savo kūrybos galiu pragyventi.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Įvairūs kūrybiniai procesai. Pagrindinis mano noras ir siekis yra sujungti įvairių sričių menininkus, kad visi kartu kurtume naujas ir įvairesnes formas.

Ką apskritai Tau reiškia ši veikla?

Grafičiai man reiškia labai daug. Daug jau vien tuo, kad taip formuojama ir kuriama nauja žmonių samprata apie kūrybą. Lietuva šiuo klausimu smarkiai atsilieka nuo kitų Europos šalių. Nors galime pasidžiaugti, kad jau ne viename mieste matome sparčius žingsnius į priekį. O nuomonių šaka jau pasviro saulėtesnio vandenyno link (šypteli).

Visuomenės požiūris į grafičius gan skirtingas. Kaip manai, kas skiria paprastą „žymėjimo” asą nuo menininko?

Nerasčiau vienintelio atsakymo. Kiekvienas kuria savaip, išreiškia save irgi savaip. Kaip sakoma, kas kaip moka, tas taip šoka (šypsosi).

Darbai kalba patys už Tave. Iš kur semiesi įkvėpimo?

Įkvėpimas yra visur. Jis gali būti prie kas antro kampo (šypsosi). Įkvėpti gali ir po kojomis nukritęs klevo lapas. Taip pat ne menkesnis įkvėpimo šaltinis gali būti ir vaizdelis su paslydusia močiute gatvėje. Kiekvienas įvykis neša emocines bangeles, iš kurių ir dėliojasi kūriniai. Žinoma, didžioji dalis eina iš visatos. Ačiū jai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Savo meno kūriniais džiugini klientų ir miestiečių akis jau ne vienerius metus. Kaip apibūdintum savo braižą? Kuo vadovaujiesi kurdamas?

Negalėčiau konkrečiai apibūdinti savo braižo ar to, kuo vadovaujuosi. Viskas tiesiog liejasi, ir tiek. Nors jau yra atsiradusi tokia meno pakraipa kaip „Energy art”. Tad, manau, galėčiau save priskirti šiai grupei.

Kokias tendencijas pastebi? Ar žmonės drąsiau renkasi grafičius ir namų interjerui?

Na, žmonės visada rinkosi grafičius namų interjerui. Nepasakyčiau, daugiau ar mažiau. Visada buvo ir bus tų, kuriuos žavi tokie dalykai.

Kaip manai, ar uostamiestyje grafitininkams pakankamai veiklos? Galbūt ir pats organizuoji bendraminčių susibūrimus?

Į šį klausimą atsakysiu paprastai. Norėčiau net kreiptis į Klaipėdos miesto merą. Nes mums, grafitininkams, tikrai reikia legalių sienų. Legalių sienų, didesnių nei metro aukščio patvorys…

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su grafičiais, kokia ji būtų? Kodėl?

Norėčiau padirbėti kokį mėnesį kuriame nors banke (juokiasi). Vien dėl to, kad tai visiškai priešinga sritis dabartinei mano veiklai. Taipogi didelę aistrą jaučiu ir dviračiams. Tad šiuo metu užsiimu tiek jų kūrybiniu apipavidalinimu, tiek surinkimu nuo nulio (pagal specialius klientų užsakymus).

Kokie Tavo tikslai, ambicijos artimiausius kelerius kūrybos metus?

Negaliu skelbti garsiai (šypsosi). Kai padarysime, tada eisime ledu.

Koks Tavo gyvenimo credo?

Tempti sunkius akmenis ant kupros taip, kad žmonėms atrodytų, jog tai visai paprasta.

Ką veiki laisvalaikiu?

Turiu daug laisvo laiko. Kūryba irgi yra mano laisvalaikis. Be šios veiklos, taip pat mėgstu daugelį ekstremalių sporto šakų. Praplečia akių vyzdžius (šypsosi). Vertinu buvimą ten, kur nėra telefonų ir kitų belaidžių dažnių.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Tas žmogus būtų Nikola Tesla. Supažindinčiau jį su tuo, ko jis savo laiku nežinojo. Čia turiu omenyje jo neįgyvendintus projektus ir kitas nesėkmes. Dabartis, kurioje gyvename, jo dėka būtų visai kitokia.

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Neturiu tokio ar tokios. Iš dalies man autoritetas yra mano mama. Tai žmogus, kuris sunkiai dirbo ir nemažai vargo, kol užaugino tokį vėjavaikį (šypsosi).

Galbūt turi autoritetų meno pasaulyje? Kas jie ir kodėl?

Tai visi kūrėjai, nesivaikantys žurnalų viršelių madų.