Aiša Loginova: „Šokis – tai mano antrasis balsas”

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrikoje karaliauja šokis. Mūsų pašnekovė Aiša Loginova – šokių kolektyvo „Intrus” šokėja, garsinanti Klaipėdos vardą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Apie atsidavimą šokiui, gyvenimą ir ateities planus – pokalbis su Aiša.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Asmenybė… Drįstu teigti, kad keista ir kartais sunkiai suprantama. Galbūt kiek iškreiptai suvokiu aplinkinį pasaulį? Nežinau. Apskritai manau, kad tokius dalykus gali pasakyti tik tave iš šono matantys žmonės… Per daug nefilosofuojant – esu komunikabili, iškalbi, ekspresyvi, draugiška, reikalaujanti rezultatų. Dažnai pati sau mėgstu prieštarauti.

Credo niekad labai nesureikšminau, tačiau manau, kad žodžiai „Elkis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi” yra labai teisingi (šypsosi).

Kuo Tave patraukė šokis? Kokį ir kodėl šokių stilių pasirinkai?

Man tai visuomet buvo labai gražu. Nesvarbu, koks stilius, – šokis, pats judesys ar net tai, kaip tu judi – yra menas. Menas dirbti su savo kūnu, menas kalbėti garsiau nei kartais pajėgtum žodžiais ar garsu. Išbandžiusi save sporto srityje (metus lankiau krepšinį, vėliau – lengvąją atletiką), vis tiek norėjau kažko kito. Kai savo akimis pamačiau bendraamžius, šokančius gatvės šokius, išsikėliau sau simbolinį tikslą – bent pamėginti prisiliesti prie to. Būtent gatvės šokius pasirinkau dėl to, kad, mano manymu, tai vienas iš universaliausių stilių, leidžiantis daryti ką tik nori.

Ką šokis ir apskritai kūrybinė veikla reiškia Tavo gyvenime?

Iš pat pradžių šokis buvo lyg iššūkis, variklis, kuris mane vedė į priekį. Kai pradėjau tobulėti, kai atsirado rezultatas, tai tapo tarsi ir psichologiniu ramsčiu – laukdavau čempionatų, kuriuose galėjau susitikti su draugais ne tik iš kitų miestų, bet ir šalių, atsiskleisti, tobulėti ir dalintis žiniomis, patirtimi, pabėgti nuo rutinos niūrumo ir kasdienybės. Šiuo metu tai tiesiog dalis manęs – dalykas, kuris toks natūralus ir įprastas, kaip mokykla ar pusryčiai. Tikiu, kad tai turbūt vienu ar kitu pavidalu nuolatos manyje ir išliks. Tai mano antrasis balsas (šypsosi).

Jurgio Eidikio nuotr.

Papasakok, koks Tavo, kaip šokėjos, kelias? Nuo ko viskas prasidėjo?

Kaip jau minėjau prieš tai – viskas prasidėjo nuo to, kad pamačiau savo bendraamžius šokančius gatvės šokius ir pagalvojau: „Kodėl jie gali, o aš – ne?” Pirmoji gatvės šokių studija, kurioje šokau ir kuri mane supažindino su pagrindais, – „Ufas”. Po metų simuliavimo (nors ir labai smagių) supratau, kad reikia iš savęs reikalauti daugiau. Atsitiktinai atsidūriau „Intrus” šokių studijoje, kurioje šoku jau penktus metus. Čia aš patyriau ir šilto, ir šalto, tačiau drąsiai galiu sakyti, kad ši studija mane suformavo ir padarė tokiu žmogumi, kokį matote šiandien. Už tai visuomet būsiu dėkinga savo vadovui Mindaugui Lekauskui.

O kalbant apie kelią – artėjant mokyklos baigimui, neišvengiamai mažėja ir laiko, kurį galiu skirti tobulinimuisi. Nepaisant šito, noriu su savo studijos naująja karta pasidalinti žiniomis ir patirtimi, kurią spėjau sukaupti per tuos metus. Vėliau, jeigu viskas susiklostys palankiai, – norėčiau toliau šokti.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį pasirodymą? Koks jis buvo? Kokias emocijas kėlė?

O Dieve (juokiasi).Vizualiai tai buvo siaubinga. Pirmasis mano solinis pasirodymas vyko varžybose Mikolaikose (Lenkija). Viso pasirodymo metu žiūrėjau į žemę ir dariau tuos pačius judesius, iškritau po pirmo turo, o prieš pasirodymą drebėjau iš jaudulio, bet… Po jo aš taip užsikabinau! O pašokusi jaučiausi nerealiai.

Kokia Tavo patirtis šokio pasaulyje? Kur teko dalyvauti? O gal ir laimėti?

Šauniojo vadovo dėka patirtis tikrai yra tas dalykas, kuriuo galiu pasigirti. Nors dėl finansinės padėties dalyvavau ganėtinai mažame kiekyje tolimųjų varžybų, nepaisant to, mano debiutas įvyko Lenkijoje. Latvijoje, Estijoje esu solo kategorijos 2, 3 vietų nugalėtoja, šį rudenį praūžusiame čempionate „Lithuanian Cup 2015″ tapau solo kategorijos 3 vietos prizininke, duetų kategorijos, kartu su Edgaru Kerpe, 1 vietos nugalėtojais, smallgroup kategorijos su komanda – 2 vietos nugalėtojais, šią vasarą Lietuvos čempionate išsikovojau teisę antrą kartą, kartu su kitomis 5 merginomis, atstovauti Lietuvai solo, duetų bei kitose kategorijose Pasaulio čempionate Riminyje (Italija).

Taip pat 2013 metais šokau Danijoje vykusiame Pasaulio čempionate, jame savo amžiaus kategorijoje pasirodžiau geriausiai iš lietuvių. Buvo daug varžybų, labai daug įspūdžių ir nemažai laimėjimų.

Duetas su Edgaru Kerpe. Jurgio Eidikio nuotr.

Galbūt pati kuri ir šokio choreografijas? Jei taip, kuo vadovaujiesi kurdama?

Taip, su kūryba tenka susidurti gana dažnai: kuriant komandinius šokius, smallgroupsus, duetus. Man labai svarbu, kad tai būtų muzikalu, atrodytų efektingai ir gražiai žiūrėtųsi.

Kas Tau yra šokio esmė?

Peace, love and having fun (liet. taika, meilė ir linksmybės)! Jeigu nemyli šokio – kokia tada viso to esmė?

Kas suteikia įkvėpimo, idėjų?

Čempionatai… Taip pat geri šokėjai arba akivaizdus kažkieno padarytas progresas, tavo artimųjų (komandos narių) triumfas, komandinės akimirkos, šokių kovų atmosferos, asmeninė sėkmė.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius veiklos metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Ateinančius kelerius metus įsivaizduoju labai kontrastingus, pilnus pakilimų ir nuopuolių, naujų patirčių ir įspūdžių. Juk artėja mokyklos baigimas, naujas gyvenimo etapas. Didžiausias tikslas – tvirtai apsispręsti dėl savo ateities kelio, studijų krypties, vietos. Neregresuoti, tobulėti visapusiškai, suteikti bent kiek pozityvo aplinkai ir mėgautis tiek mažais, tiek dideliais dalykais, kurie teikia džiaugsmo.

Koks Tavo hobis, kaip leidi laisvalaikį?

Dėl gyvenimo tempo laisvalaikį praleidžiu mokydamasi arba ilsėdamasi, tačiau kai pasitaiko laisvesnės dienos, labai mėgstu skaityti knygas, piešti, dainuoti, kažką kurti, būti su savo draugais ir veikti ką nors įdomaus. Taip pat lankau japonų kalbos kursus, esu mokyklos ir KVLC tarybos, mokyklos parlamento narė.

Jei ne šokis, kokiame kitame amplua save įsivaizduotum?

Iš tikrųjų labai sunku kažką pasakyti, kadangi apie tai negalvojau, visą dėmesį skyriau komandai, tačiau turbūt būčiau baigusi dailės arba muzikos mokyklą, lankiusi teatro studiją, galbūt toliau būčiau lengvaatletė.

Čempionato „Lithuanian Cup 2015″ duetų kategorijos nugalėtojai. Jurgio Eidikio nuotr.

Galbūt turi autoritetų šokio srityje? Jei taip, kas jie ir kodėl?

Vienareikšmiškai pirmoje vietoje – mano vadovas Mindaugas. Be jo – visi nuoširdžiai mylintys šokį žmonės, kurie, kaip mano gerbiamas draugas Edvinas Aušvicas, noriai dalinasi savo patirtimi ir žiniomis, augina ir ugdo naująją šokėjų kartą, skleidžia pozityvą ir propaguoja pagarbą vienas kitam.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas jis būtų ir kodėl?

Manau, tai būtų Leonardas da Vinčis. Jis – genijus, kūrybos ir mąstymo žmogus, turėjęs savitą požiūrį į supančią aplinką, pasaulį, kas mane labai žavi, žadina smalsumą. Žinoma, yra labai daug asmenybių, su kuriomis norėčiau padiskutuoti, pasimokyti iš jų, suprasti juos, tačiau Leonardas pirmasis šauna į galvą, todėl turbūt dienos su juo aš labiausiai ir norėčiau (šypsosi).