Jausti pasaulio bangas savo kūnu

Viso pokalbio metu Benas Šarka vis kartojo: „Tai labai platu, čia galima kalbėti ir kalbėti.” Deja, mūsų laikas buvo ribotas. Kaip ir mūsų visų, šio pasaulio gyventojų. Toks jis ir yra, visų pirma pasaulio dalis, o tik po to meno, tiksliau, teatro paraščių, o dar tiksliau – „Gliukų” teatro įkūrėjas ir atlikėjas. Jo performansuose apstu kūno, judesio ir objektų sintezės su verdančiu vandeniu, ugnimi, stiklu ar moliu.

Benas_Sarka_Berta

Bertos Ylaitės nuotraukos

„Aš esu pasaulio dalis. Aš priimu pasaulio bangas. Tokias bangas, kurios eina iš žemės. Betonas tokių bangų nepraleidžia. Apskritai, tai yra nematomos bangos, tai plonoji materija. Mūsų smegenys taip pat skleidžia bangas. Jas skleidžia ir gyvūnai. Viskas susiję su mūsų kankorėžine liauka, kuriai, kai mes suaugame, ima trūkti medžiagų ir mes nebegalime tam tikrų dalykų daryti ar suvokti, ką darydavome ar suprasdavome vaikystėje.”

Kūnas teatre

„Teatre nesimato viso kūno. Taip kaip medis – tai, kas yra paviršiuje, dar ne viskas. Antra tiek medžio dar yra po žeme. Taip ir su kūnu teatre. Tu jį naudoji ir rodai tik tiek, kiek reikia. Kaip alpinistas deda koją tiek, kiek reikia, nes kitaip jis nukris. Scenoje aš nebijau nieko. Nei ugnies, nei vandens, nei stiklo… Tik kvailys eidamas prieš važiuojantį traukinį nebijo. Aš nedarau cirko, nerodau triukų. Bet viskas yra dėl žmogaus, kuris sumokėjo pinigus, kad galėtų sėdėdamas salės kėdėje pajusti kraštutinumą.”

Benas_Sarka_Berta_1

Žmogus yra molis

„Į sceną niekada nelipu nuogas. Bet koks kūno sutepimas jau yra priedanga. Visada ryšiu raištį vien dėl to, kad sergantieji, seksizmo pasaulio žmonės, neinterpretuotų to, ko nereikia. Grimas, o ypač molis, man tampa kūno dalimi. Aš kaip Afrikos tautų žmogus, kuris natūraliai, dėl apsaugos, tepasi ochros dažais, dedasi kailius. Taip ir teatre, natūraliai, dėl apsaugos, tepuosi molį. Japonų mokslininkai nustatė, jog molis turi tokių pačių cheminių junginių bei mikroelementų kaip žmogus. Mes esame molis.”

Genų kodai

„95 % žmogaus genų yra iš beždžionės, nes mes esame gyvūnai. O likę 5 % genų yra paslaptis. Tik nuo žmogaus priklauso, ką jis su jais veiks. Tai gali būti neįtikėtinų žmogaus kūno galimybių priežastis. Nors visa tai yra susiję su tikėjimu. Mokslininkai negali paaiškinti, kodėl vieni žmonės gali padaryti tokius dalykus, o kiti to negali. Nežūti šokant iš aukštai arba į galvą įsikalti vinį. Ką su savo kūnu daro Tibeto vienuolis, kuris nebijo susideginti? Ką su Jėzaus kūnu padarė žydai, pasiuntę jį ant kryžiaus? O po to jis kaime pasirodo gyvas ir nuogas. Mes esame genetinis dievų eksperimentas. Mes visi iš pažiūros vienodi žmonės, bet kartu labai skiriamės vieni nuo kitų. Pavyzdžiui, juodaodžiai, kurių kūnai turi kitokį kodą, kitokį virpėjimą, jie geba laisvai šokti, dainuoti, jiems sekasi sporte. Arba Rytų kovų kovotojų kūnai. Pažiūrėkit, kokie jie gležni! Jų jėga visai ne raumenys… Apie kūną galima labai daug šnekėti.”

Masinė kūno liga

„Šiandien pasaulis serga seksualaus kūno liga, kūno kultu. Tai kuriozas! Eini per miestą, o ten pilna sporto klubų. Visi masiškai tobulina savo kūną. O jeigu reikėtų savo jėgą panaudoti kilniam tikslui? Pernešti neįgalų žmogų? Tai yra pasaulio liga. Kūnas – tai visuomenės dvasinės ligos išraiška. Štai Tibeto vienuoliai visą gyvenimą mokosi medicinos. Jie to neakcentuoja, ten nėra medicinos. Tai yra neatsiejama kūno ir vidinių dalykų analizė. Jie nedaro operacijų, kaip Vakarų pasaulis. Nes pjūvis – tai gaisro gesinimas. Tai pasekmės išpjovimas. O kur priežastis? Vadinasi, tu ne taip gyveni. Jie pasižiūri į tavo veidą, patikrina pulsą, pauosto šlapimą, pažiūri jo spalvą, paspaudžia tam tikrus kūno taškus. Man jų samprata ir gyvenimo požiūris yra kur kas artimesnis, nei šiandienis mūsų pasaulio kūno sintetinimas.”

Tekstas iš: kunasmag.lt

1 komentaras

Parašykite komentarą