Dialogo estetika. Projektas „Common Ground“ Palangoje

Palangos „Dailininkų namuose“ 2021 m. rugsėjo 20–26 dienomis vyko Lietuvos dailininkų sąjungos kartu su Torūnės šiuolaikinio meno centru (Lenkija) ir Reikjaviko organizacija „Pojūčių akademija“ (Islandija) įgyvendinamo tarptautinio projekto „Common Ground“ įžanginės kūrybinės dirbtuvės.

„Common Ground“. Marija Griniuk, performansas „Atminties naratyvas“, Palanga, 2021 09 24. Videodokumentacija: Andrius Grigalaitis.
„Common Ground“. Marija Griniuk, performansas „Atminties naratyvas“, Palanga, 2021 09 24. Videodokumentacija: Andrius Grigalaitis.

Penki Lietuvos menininkai – Živilė Minkutė, Marija Griniuk, Julija Pociūtė, Andrius Grigalaitis ir Solveiga Gutautė – atviro kvietimo būdu buvo atrinkti dalyvauti projekte kartu su kolegomis iš Baltarusijos, Kazachstano ir Rusijos – Europos humanitarinio universiteto studentais Irina Leto, Nadzeya Molotok, Aleksej Nikalenka, Alexandra Škredova, Aleksandra Rzhechytskaya, Anastasija Shulga ir Aleksandra Keraz. Minėtam universitetui atstovavo dėstytojos prof. Žydrė Ridulytė bei doc. Julia Titova. Menininkai bendradarbiavo su klimatologu dr. Justu Kažiu.

„Common Ground“ yra socialinis meninis projektas. Ši meno pakraipa, atsiradusi per pastaruosius keturiasdešimt metų, verčia įsijungti į fundamentalų diskursą, kas yra menas ir kokiu būdu vyksta kūrybiniai procesai. Socialinio meno kūriniai grindžiami dialogo estetika, todėl ir „Common Ground“ nėra nukreiptas į galutinį rezultatą, kaip artefaktą, labiau – į paties dialogo estetiką, nepriklausomai nuo to, ar bus sukurtas artefaktas, ar ne.

Meniniai pradedančiųjų kūrėjų – Europos humanitarinio universiteto studentų – darbai daugiausia liečia transmaterialiosios ekologijos temas. Pavyzdžiui, Alexandra Shkredova, plėtodama sienų peržengimo naratyvą, jungia gamtos ir landšafto potemes. Ji naudoja savo gimtojo miestelio Baltarusijoje landšaftą kaip medžiagą animuotąja forma vizualizuoti skaitmeninės erdvės be sienų estetiką. Arba kitas pavyzdys – Nadzeya Malatok darbas, nagrinėjantis kūno ir landšafto ryšį. Aleksandra Rzhechytskaya tyrinėja transmateriją kaip formų ir tekstūrų susikirtimą, kur persipina stabilumas ir lankstumas. Savo meno darbuose ji kruopščiai nagrinėja garso aplinkos potencialą meninėje erdvėje. Tokiu būdu garsas tampa metaforiškuoju raktu į šios menininkės vizualinio naratyvo erdvę.

Julijos Pociūtės darbe pagrindinis akcentas dedamas į vietos pažinimą vaikštant ir medituojant. Tokių pasivaikščiojimų metu vyksta diskusijos, suteikiančios menininkei informacijos tyrimams. Solveiga Gutautė pasitelkė popieriaus paviršių, kad kartu su projekto dalyviais kurtų paveikslą vienos pasirinktos akvarelės spalvos potėpiais. Tokiu būdu tarytum pinamas metaforiškasis asmeninių gestų gobelenas, kai kiekvienas dalyvaujantis asmuo pasirenka spalvą ir atlieka judesį dažais per popieriaus paviršių. Živilė Minkutė ieško atsakymo į klausimą, kokios formos ar vaizdai „Common Ground“ projekto dalyviams kuria saugią erdvę ir kaip tų saugių erdvių visuma tampa bendrąja erdve. Marija Griniuk per performanso meną siekia sužinoti, kaip atmintis veikia vizualinį kūrinių naratyvą.

2021 m. lapkritį šis projektas bus pristatytas Vilniuje, o tų pačių metų gruodį menininkai jį tęs Islandijoje. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, jis yra integrali tarptautinio mobilumo projekto „Common Ground“, finansuojamo EU programos „Creative Europe“, dalis.

Parašykite komentarą