„Fluxus laikas“. Išjudinta meno kūrinio samprata

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2022 m. kovo 18 – balandžio 10 d. eksponuojama paroda „Fluxus laikas“ iš Jono Meko vizualiųjų menų centro kolekcijos, papildyta keliais lietuvių autorių darbais.

Parodos kuratorė, menotyrininkė Laima Kreivytė, atrinkdama fluxus menininkų kūrinius, išsikėlė tikslą pristatyti skirtingus laiko modalumus: linijinio istorinio laiko diagramas ir ciklinio laiko ritualus, meno ir gyvenimo tėkmės sulėtėjimus bei pagreitėjimus. Savo pasirinkimą menotyrininkė pakomentavo parodos anotacijoje: „Fluxus judėjimas dažnai aptariamas geografiškai, braižant koncertų, performansų ir parodų JAV ir Europoje žemėlapius. Bet raktinis judėjimo žodis yra „tėkmė“ (fluxus), taigi ir trukmė, kaita – laiko tįsumas, kurį patiriame ne tik žiūrėdami filmus, stebėdami performansus ar koncertus, bet ir analizuodami grafinį dizainą, objektus ar fotografijas.“

Jono Meko vizualiųjų menų centro direktorius Gintaras Sodeika, pristatydamas parodą Klaipėdoje, priminė Fluxus kolekcijos atsiradimo istoriją, taip pat susijusią su laiku: „Šią kolekciją daugiau nei 40 metų kaupė Jonas Mekas iš pačių Fluxus autorių Jurgio Mačiūno ir kitų. 2007 m. kolekciją įsigijo Vilniaus miesto savivaldybė, tam tikslui ji įsteigė Jono Meko vizualiųjų menų centrą, kuris tapo šios kolekcijos operatoriumi. Nuo pat centro įkūrimo pradžios šie kūriniai labai laukiami įvairiose pasaulio galerijose. Ši paroda Klaipėda mums labai ypatinga tuo, kad pirmą kartą pristatoma tokios apimties kolekcija, – pasakojo centro direktorius. – 1990 m. atidarant vieną parodą Šiuolaikinio meno centre esame kalbėję, kad Lietuva – vienintelė pasaulyje valstybė, kurios vadovas Vytautas Landsbergis – tikrasis Fluxus judėjimo narys. Ir tai yra tiesa. Ir pati Lietuvos įvykių eiga tais metais buvo tarsi labai sėkminga Fluxus akcija, performansas ar hepeningas, vadinkit kaip norit. Aš labai noriu tikėti, kad dabar Ukrainoje pasikartos tas Fluxus stebuklas“, – į Lietuvos istorinius įvykius ir šiandienos aktualijas per Fluxus prizmę žvelgia G. Sodeika.

Kuratorė L. Kreivytė, atidarydama parodą, taip pat rado meno sąsajų su šių dienų įvykiais Ukrainoje: „Fluxus buvo vienas iš didžiausių tarptautinių judėjimų, gana atviras įvairioms tautybėms. Paroda „Fluxus laikas“ tarsi bando pakeisti įprastą akcentą, nes kalbant apie Fluxus, visi žino, kad tai yra tarsi tėkmė, kažkoks kismas. Bet svarbiausias momentas dažnai lieka neapčiuopiamas – kad jam labai svarbu ne tiek erdvė, kiek LAIKAS. Tai buvo toks judėjimas, kuris išjudino netgi ir meno kūrinio sampratą – tie kūriniai turėjo tapti greiti, trumpi, visiems prieinami. Net jei tai buvo ir objektėliai, jie turėjo būti suvokiami kaip tįsūs laike. Žvelgiant į Fluxus kūrybą nereikia pamiršti, kad ten nėra nieko rimto. Pavyzdžiui, fluxistai Naujuosius metus gali švęsti pavėlintus per Velykas, – Fluxus judėjimo esmę trumpai pristatė kuratorė. – Ir dar vienas geras dalykas, kalbant apie šią parodą, yra Kęstučio Grigaliūno, Kazio Venslovo ir Redo Diržio skulptūros – Jurgis Mačiūnas ir Jonas Mekas ant kojūkų. Žiūriu: Mačiūnai, taigi gerai apsirengei! Geltona ir mėlyna! Teisingos spalvos. Galvoju, kad menininkai kažkaip labai pataikė į laiką.“

***

Parodos organizatorius – Jono Meko vizualiųjų menų centras. Partneris – Lietuvos nacionalinis muziejus.

Paroda veiks iki 2022 m. balandžio 10 d.