Jubiliejams Baroti galerija pristatė du projektus

Jubiliejiniai Klaipėdos miesto 770-ieji metai sutampa su Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos 25-aisiais ir  Baroti galerijos 30-aisiais veiklos metais. Gimtadieniai įpareigoja ne tik švęsti, bet ir ieškoti ilgalaikio gyvavimo įprasminimo ženklų, formuojančių reikalingumo ir naudingumo miesto bendruomenei jausmą. Einant šiuo ilgu keliu tiek miestui, tiek organizacijoms reikėjo atlaikyti įvairius laiko išbandymus, įvaldyti naujoves, prisitaikyti ir kovoti už ateities viziją.

Meno projektas „Bangolaužis“

770-asis Klaipėdos miesto gimtadienis inspiravo projekto „Bangolaužis“ idėją, kaip galimybę įprasminti sudėtingą jūrinio miesto egzistencinį kelią, išsaugant savitą kultūrinį identitetą bei formuojant išskirtinio miesto prie jūros įvaizdį.

Projekto tikslas – papuošti miestą meno kūriniais, kurie atspindėtų savitą jo gyvenimą. Sudėtingos istorinės peripetijos ir gamtinės sąlygos padiktavo miesto įvaizdžio simboliu pasirinkti bangolaužį, simbolizuojantį amžiną kovą su gamtos stichijomis, istoriniais, ekonominiais bei kultūriniais virsmais, kartu saugantį mūsų miestą nuo audrų ir suteikiantį vilties, kad visos negandos yra įveikiamos.

Žodynai tetrapodą apibrėžia kaip sausumoje gyvenantį keturkojį stuburinį gyvūną, tačiau Klaipėdos uoste taip vadinama bangas slopinanti gelžbetoninė konstrukcija. Tetrapodas – daugelio pasaulio jūrų uostų simbolis. Jo forma ypatinga, kaip ir nurodoma žodynuose – keturkojė. Dažniausiai būdamas uosto vartuose, jis pirmasis pasitinka įplaukiančius laivus. Sukrauti vienas ant kito bangolaužyje tetrapodai saugo krantą ir leidžia saugiai į uostą įplaukti laivams.

Klaipėdos piliavietės teritorijoje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) eksponuojamas Baroti galerijos meno projektas „Bangolaužis“, skirtas Klaipėdos miesto 770-ajam gimtadieniui, – dailininkų Audriaus Gražio ir Rodiono Petrovo ištapyti tetrapodai. Jie miestą puoš iki 2023 metų rudens.

Urtės Jasenkos paroda 

KADS Baroti galerijoje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) tęsiamas birželio mėnesį pradėtas meno projektas „Plius minus 30“ – pristatoma jaunosios kūrėjos Urtės Jasenkos grafikos darbų paroda „Moteris yra ragana“.

Autorės  paroda šį kartą netikėta ir intriguojanti. Dailininkė  vienoje parodoje sujungė du iš pažiūros labai skirtingus savo darbų ciklus, kūrybinius laikotarpius bei atlikimo technikas. Visgi, juos vienija monochromija, personažai, teatrališkumas, stiprios emocijos, įvairialypis moters vaizdinys ir japoniškas minimalizmas. Autorė kviečia susipažinti su jos ankstyvesne kūryba. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U. Jasenka vienu teptuko prisilietimu užfiksavo skirtingus personažus, emocijas bei patirtis.

Paskutinius metus dailininkė Urtė Jasenka praleido domėdamasi baltų mitologija, lietuvių liaudies sakmėmis, pasakomis. Sukauptos žinios atsispindėjo menininkės kūryboje. Mitologija yra pagrindinis šaltinis kultūrai pažinti. Ji atskleidžia, ką mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, kaip jame suvokė praeitį, dabartį, ateitį, save ir visą gyvenimą. Menininkę ypač sudomino mistifikuotas moters įvaizdis (laumės, laumės raganos, deivės, aiškiaregės ir kt.), siejamas su Marijos Gimbutienės iškelta Motinos Deivės teorija.

Urtė Jasenka savo piešiniuose analizuoja mitinį moters vaizdinį, jos moteriškumo išraiškas, indoeuropiečių ir krikščionybės laikų nepaliestą baltišką deivės / laumės raganos pasaulį, jos kosmologiją, nagrinėja bendrą laukinės moters prigimtį, gilinasi į ritualus, prasmių persmelktą buitį, feminizmą lietuvių liaudies mitologijos, sakmių kontekste. Menininkė kviečia kiekvieną moterį ieškoti ir atrasti savo vidinę raganą – laukinę, laisvą, nepriklausomą, gamtos grožio kupiną Moterį.

Paroda Baroti galerijoje veiks iki rugpjūčio 23 d.

Baroti galerijos informacija