Muzikos švytėjimas

Jei pasiilgote naujų ir stiprių muzikinių įspūdžių – atkreipkite dėmesį į ryškias šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika” afišas. Jos kviečia apsilankyti atidarymo koncerte, kuris vyks rugsėjo 20 d., antradienį, 18.30 valandą Klaipėdos koncertų salėje ir prilygs bombos sprogdinimui muzikos priemonėmis.

Choras „Jauna muzika”. Vytauto Petriko nuotr.

Branduolinio sprogimo energetiką ir filosofiją garsais tyrinės tarptautinio pripažinimo sulaukusios lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Švytėjimas”, parašytas balsams ir gyvajai elektronikai. Jį atliks Vaclovo Augustino diriguojamas choras „Jauna muzika” ir elektronikos meistrai iš Italijos Michele Tadini bei Antonello Raggi.

„Švytėjimas” – tai šimtai tūkstančių saulių danguje ir apokaliptinė tuštuma. Requiem intencijomis sukurtas kūrinys reflektuoja vieną žiauriausių žmonijos tragedijų ir įprasmina pirmojo atominės bombos sprogimo aukų atminimą. Pasak J. Janulytės, „Švytėjimo” gyvosios elektronikos veikimo principas panašus į radiacijos veikiamų kūnų deformacijos eigą: kuo dainininkai labiau nutolsta nuo savųjų centrų – darnaus vieningo skambesio – ir kuo didesnę „radiacijos” dozę jie gauna, tuo jų autentiškas, žmogiškasis tembras tampa vis sunkiau atpažįstamas ir labiau dirbtinis, o kvėpavimo kaip gyvybės simbolio pojūtis, ilginant gyvai įrašomus tonus, silpsta.

Justė Janulytė. Organizatorių archyvo nuotr.

Įtaigus ir sukrečiantis kūrinio įspūdis turi stiprų paveikį klausytojams. Tačiau jis nėra slegiantis, nes autorė ir atlikėjai siekia pateikti ne destruktyvią priešingų jėgų susidūrimo atomazgą, bet naujos – šiuo atveju muzikinės – kokybės gimimą.

Kūrinys dedikuotas žymiam estų kompozitoriui Arvo Pärtui, kurio penkios chorinės kompozicijos – „Da Pacem Domine”, „Summa”, „Magnificat”, „The woman with the alabaster box” ir „Tribute to Caesar” – skambės pirmojoje koncerto dalyje. Pasak J. Janulytės, „šio autoriaus kūrybos švarumas, racionali prigimtis ir didžiulis emocinis, fizinis, dvasinis poreikis visada buvo man pavyzdys”. Kompozitorė teigia, kad „tam tikri kūrinio elementai turi sąsajų su kompozitoriaus „Passio”, vienu didžiausių kada mano patirtų muzikinių potyrių”.

A. Pärto muzikos įtaką jaučia ne vienas dabarties kūrėjas. Naujuoju dvasingumu vadinamas jo muzikos stilius turi daugybę gerbėjų. Savita A. Pärto kūrybos technika, kurią jis pavadino tintinabuli, anot kompozitoriaus, perteikia varpeliais grojamo trigarsio skambėjimą. Paprasta harmonija ir ritmas, meditatyvus, lėtas tempas, sakraliniai tekstai būdingi daugumai šio autoriaus kūrinių. A. Pärtas yra itin dažnai atliekamas ir laikomas vienu komerciškai sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos kompozitorių. Jis gyvena tarp Vokietijos ir Estijos, o jo kūryba vertinama visame pasaulyje.

Vaclovas Augustinas. Vytauto Petriko nuotr.

Italijoje gyvenanti ir dažnai į Lietuvą grįžtanti J. Janulytė kartu su A. Raggi ir M. Tadini prieš keletą metų sukūrė „Smėlio laikrodžius” – multimedijų performansą keturioms tiulio cilindruose grojančioms violončelėms, gyvajai elektronikai ir vaizdo projekcijoms. Šis modernus projektas labai sėkmingai keliavo po garsių pasaulio festivalių scenas. 2011 metais jis buvo atliktas „Permainų muzikoje”, o dar anksčiau čia išgirdome J. Janulytės „Kvėpuojančią muziką” styginių kvartetui, kurio nariai griežė sėdėdami kinetinėse skaidraus plastiko skulptūrose. Pernai „Permainų muziką” išlydėjo J. Janulytės „Naktų ilgėjimas” styginių orkestrui, o šiemet sveikina „Švytėjimas”. Pastarojo kūrinio premjera įvyko pernai „Gaidos” festivalyje Vilniuje ir buvo įvertinta kaip vienas ryškiausių festivalio blyksnių. Tai buvo ir didelis bendraminčių atlikėjų nuopelnas.

Choras „Jauna muzika” klaipėdiečius kaskart sužavi konceptualiomis ir nepriekaištingai atliekamomis programomis. Gal tai, kad kolektyvui vadovauja kompozitorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas Vaclovas Augustinas, lemia jo dėmesį dabarties muzikai. Kolektyvo repertuaras atviras tiek pasauliniams chorinės muzikos šedevrams, tiek studentų kūriniams. Kasmet choras rengia konkursą jauniesiems kompozitoriams „Vox Juventutis”.

Tikėkimės, kad ir šio festivalio atidarymo koncerte „Jauna muzika” demonstruos aukštą meistriškumą, interpretuodama ypač subtilios atlikimo precizijos reikalaujančius J. Janulytės ir A. Pärto opusus.

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė