„Mano tapyba – tai vidinio pasaulio ir išorinių patirčių dialogas, kuriame nagrinėju žmogaus emocijas ir santykį su aplinka. Net ir negatyvią konotaciją turinčiame reginyje teatre gali būti išskaitoma pozityvią reikšmę turinti žinutė. Toks žvilgsnis į teatrinius elementus, savitas jų pergrupavimas, gal net pažeidžiantis vietą scenoje, leidžia pabrėžti, išryškinti tai, kas juose svarbiausia. Būtent tokia juslinė prieiga, apimanti tiek kultūrinį bagažą, tiek asmenines patirtis man yra artimiausias tikrovės tyrinėjimo ir perteikimo kūryboje būdas.“