Arūnė Jonavičiūtė: „Noriu tobulėti ir semtis patirties”

Šios savaitės Jaunųjų kūrėjų rubrikos viešnia – Arūnė Jonavičiūtė. Jauna, veržli dainininkė nestovi vietoje. Užaugusi muzikanto šeimoje, džiazo apsuptyje, mergina kryptingai žengia džiazo muzikos keliu. Apie muziką ir gyvenimą – pokalbis su Arūne.

Gabrielės Uselytės nuotr.

Kaip apibūdintum save kaip asmenybę? Koks Tavo gyvenimo credo?

Esu Žuvis, todėl mėgstu pasinerti į sau įdomią veiklą. Dalyvauju ten, kur veiksmas, plaukiu, kur neša geros srovės, nestoviu vietoje, dažnai atrandu naujų įdomių dalykų. Jais susižaviu, noriu išbandyti. Taip pat patinka naujos pažintys, kelionės. Esu nepastovi, bent jau kol kas. Mano credo tikriausiai būtų ,,Gyvenime reikia daryti tai, ką moki geriausiai”.

Kuo Tave sužavėjo muzika? Ką ji reiškia Tavo gyvenime?

Muzikos paslaptis ta, kad ji randa neišsenkamą išraiškos šaltinį ten, kur nutyla kalba. Muzika man reiškia labai daug. Kadangi turiu tėtį muzikantą, su muzika gyvenu nuo pat mažų dienų. Prisimenu, kaip namai skambėdavo nuo Stevie Wonderio ir George Bensono dainų. Jau būdama šešerių dainuodavau jų dainas ir rengdavau mini koncertus savo šeimai. Beje, šie du atlikėjai iki šiol yra mano mėgstamiausi.

Taip prasidėjo Tavo muzikinis kelias?

Ooo… jis prasidėjo labai anksti. Pradėjus eiti į darželį mane iškart pastebėjo muzikos mokytoja, ji ruošė mane „Dainų dainelėms” kartu su kitom mergaitėm. Vėliau į darželį atėjo dvi moterys, surinko grupelę vaikų ir liepė padainuoti ,,Du gaidelius”. Padainavau, pasakė, kad tinku lankyti Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnaziją. Taip ir padariau! Įstojau į šią mokyklą ir ten mokiausi 6-erius metus chorinio dainavimo ir dirigavimo.

Koncertas su tėčiu (dešinėje) Friedricho pasaže. Asmeninio archyvo nuotr.

 Atėjus paauglystei pradėjau galvoti, kad muzika ne man… Nebenorėjau groti pianinu (juokiasi). Perėjau į ,,Varpo” gimnaziją, bet tuomet mano muzikinis kelias tik prasidėjo. Sužinojau apie nerealią dainavimo studiją Klaipėdos jaunimo centre, kuri vadinasi ,,Junior city jazz”. Ją lankyti labai norėjau, bet buvau nedrąsi. Todėl tėtis nuvedė, įstūmė į klasę vidury užsiėmimo ir pasakė: ,,Va, čia Arūnė, mylėkite ir draugaukite” ( juokiasi). Neturėjau kur dingti, pasilikau ir šią studiją lankiau 7-erius metus. Vėliau jau viskas man tapo aišku – būsiu muzikantė (šypsosi). 11-oje klasėje įstojau į Stasio Šimkaus konservatoriją, džiazo vokalo specialybę, o dabar studijuoju Klaipėdos universiteto Menų fakultete džiazo muziką.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Žinoma! Tai buvo darželyje… Dainavome su dar keliais vaikais „Dainų dainelėje”, apsirengę kaip dalmatinai (,,Mielas Kalėdų Seneli, nors keliai užpustyti, padovanok man šunelį, šuneliuką mažytį… Au au au, au au au, mažą, visai mažytį…”). Čia buvo legendinė mano daina (juokiasi).

Ar norėtum ir ar planuoji pati kurti muziką?

Norėčiau. Dar kol kas niekas neįstūmė į pradedančiųjų kompozitorių būrelį. Jei įstums, neturėsiu kur dingti ir pradėsiu kurti.

Dainuoji džiazą. Nesunku atspėti, kodėl pasirinkai šį muzikos stilių…

7-erius metus dainavau gospelą. Tik pradėjusi lankyti S. Šimkaus konservatoriją, perėjau prie džiazo. Prie jo ir likau. Nebuvo sunku nuspręsti, kokį stilių dainuoti, nes mane nuo vaikystės supo džiazo muzikantai… (šypsosi).

Kas sunkiausia žengiant muziko keliu?

Atrasti save, suprasti, kuo esi įdomus, nebūti kopija, susikurti kažką savo.

Kokiuose konkursuose teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

2011 metais dalyvavau jaunųjų džiazo kolektyvų ir vokalistų konkurse ,,Jaunieji džiazo balsai”. Čia kaip vokalistė laimėjau II vietą, o su ,,Junior city jazz” ansambliu laimėjome I vietą.

Kas ir kodėl yra Tavo autoritetas muzikos srityje?

Mano didžiausi autoritetai yra mano mokytojai Stepas Januška, Aušra Smičiūtė, Kristina Jatautaitė bei tėtis Eugenijus Jonavičius. Žaviuosi jais kaip žmonėmis ir atlikėjais. Jie yra mano skonio, mano tipo žmonės. Džiaugiuosi, kad jie yra mano gyvenime. Dar svajoju pamatyti Stevie Wonderį gyvai!

Kokie Tavo tikslai, ambicijos artimiausius kelerius veiklos metus?

Tiesiog tobulėti ir atrasti tikrąją save, mokytis ir semtis patirties iš profesionalų.

Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokykloje. Asmeninio archyvo nuotr.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklą, visiškai nesusijusią su muzika, kokiame amplua save įsivaizduotum?

Mane labai domina psichologija ir psichologinės knygos. Nors studijuoju muziką, universitete iš pasirenkamų paskaitų visada lankau būtent šią paskaitą. Mano sesuo studijavo psichologiją ir dirba šioje srityje. Man taip pat įdomu, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip. Mėgstu išklausyti draugus ir analizuoti situacijas (šypsosi).

Kaip leidi laisvalaikį?

Dievinu gamtą ir sportą. Kai tik atrandu laisvo laiko, važiuoju prie jūros arba į mišką bėgioti. Turiu šunį, mėgstu gyvūnus.