Vakaras Ferencui Lisztui

205 metai po vengrų romantizmo žvaigždės gimimo – štai tokią sukaktį žymės fortepijoninės muzikos koncertas, vyksiantis spalio 25 dieną, antradienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje. Klausytojams Ferenzo Liszto kūrybines galias atskleis pianistė Šviesė Čepliauskaitė. Savo rečitaliui ji pasirinko kūrinius, suteikiančius galimybę paklajoti po Dantės pragarą bei rojų, Venecijoje paklausyti romantiškos gondolininkų dainos, drauge su Obermanu susimąstyti apie gyvenimo prasmę, išgirsti demoniškojo Paganini kaprisų versiją fortepijonui bei įspūdingąjį „Mefisto valsą”.

Šviesė Čepliauskaitė. Daniel Piwowarczyk nuotr.

Fortepijonas ir romantizmo muzika neįsivaizduojami vienas be kito. Šis XIX amžiuje ypatingo muzikų dėmesio sulaukęs instrumentas ir pianistė Šviesė Čepliauskaitė – taip pat neišskiriami gyvenimo pakeleiviai. Didžiausią pianistės solinio repertuaro dalį sudaro būtent kompozitorių romantikų kūriniai. Šviesė profesinį kelią pradėjo Kauno J. Naujalio meno mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pianistė koncertavo visose didžiosiose Lietuvos koncertų salėse ir įvairiose užsienio valstybėse – nuo Didžiosios Britanijos iki Japonijos. Svarbi pianistės veiklos dalis – projektai, susiję su lenkų kompozitoriaus romantiko Frederiko Chopino kūryba. Už tai Š. Čepliauskaitei buvo įteiktas Lenkijos Respublikos garbės ženklas „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai”.

Ferenco Liszto fortepijoninė kūryba – mūsų dienas pasiekęs vengrų romantizmo perlas. Kaip ir dažnas šio žanro specialistas, F. Lisztas ant scenos fortepijonu skambino jau vaikystėje. Be kompozitoriaus ir pianisto virtuozo etikečių, F. Lisztą galime vadinti ir dirigentu, muzikos mokytoju, aranžuotoju, vargonininku, filantropu ir nacionalistu. Kitus svarbius muziko gyvenimo faktus puikiai nupasakoti gali koncerto „LISZT: dievai ir demonai” programa.

6 Didieji etiudai pagal Paganini žymi Ferenco Liszto jaunystės įspūdžius. Abejingų nepalikęs smuikininko ir kompozitoriaus N. Paganini talentas stipriai paveikė jauną pianistą ir paskatino siekti profesinio meistriškumo. Taip pat šių įspūdžių dėka repertuare turime fortepijonui pritaikytus charakteringuosius N. Paganini Kaprisus smuikui solo.

Šveicarijos gamta – pradinis ciklo „Klajonių metai” įkvėpimo šaltinis. Būtent nauji įspūdžiai kelionėse po Europą suaktyvindavo kompozitoriaus kūrybines galias. Minėtas ciklas yra laikomas puikiu Liszto kompozicinio stiliaus apibendrinimu. Kompozitoriui svarbi buvo ir to laikotarpio literatūrinė kūryba. Glaudų autoriaus ryšį su XIX amžiaus rašytojais rodo tai, jog ciklo pristatymą ir daugelį jo kūrinių Lisztas papuošia kokia nors jam artimo rašytojo citata.

Kelionės po Italiją F. Liszto kūryboje taip pat paliko svarbų pėdsaką. Kompozitoriaus laikinaisiais namais tapo Milanas, Venecija, Florencija ir Roma. „Klajonių metų” antroji dalis yra skirta būtent italų menui. Koncerte iš ciklo antrosios dalies skambės sonata-fantazija „Perskaičius Dantę” ir Venecijos įkvėpta „Tarantella”, kuri, anot Š. Čepliauskaitės pasirodymą vertinusio lenkų pianisto, „puikios technikos dėka šokio ritmu veržte veržiasi iš fortepijono”.

„Mefisto valsas” – jau visiškai kitokio F. Liszto gyvenimo etapo žymė. Iki jo kompozitorius jau buvo spėjęs netikėtai atsisakyti virtuozo karjeros, pagyventi Vokietijoje, Romoje būti įšventintam į vienuolius. Paskutiniuosius gyvenimo metus Lisztas praleido tėvynėje Vengrijoje, kurioje jį lydėjo sėkmė ir šlovė. Kompozitorius tapo Budapešto muzikos akademijos prezidentu ir dėstytoju, vėl koncertavo, dažnai lankė įvairius Europos miestus, dalyvaudavo savo kūrinių premjerose. Kūrybinės energijos jam netrūko iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. „Mefisto valsas” – vienas iš daugelio to įrodymų.

Pianistų giriamas Klaipėdos koncertų salės fortepijonas nekantrauja pademonstruoti Ferenco Liszto ir Šviesės Čepliauskaitės talentų. Kviečiame!

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Ieva Budriūnaitė