Šiuolaikinio meno mėnuo KKKC Parodų rūmuose: kitokia tapyba

Klaipėdai – Lietuvos kultūros sostinei rugsėjį paskelbus Šiuolaikinio meno mėnesiu, į projektą įsitraukęs Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras rugsėjo 15 d., penktadienį, 18 val. Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristato tris modernaus meno parodas, skirtas ne tik žiūrėti, stebėti ar vertinti, bet visų pirma susipažinti su kitokia tapyba, naujomis jos tendencijomis. Eksponuojami autorių darbai primena konceptualią menininko dirbtuvių išklotinę arba kūrybinį maršrutą, kuriuo menininkai kantriai veda žiūrovą pro tapybos sluoksnius, realius ir virtualius jos pavidalus.

vald_rum1_1

Žygimantas Augustinas, Vaidas Grinčelaitis, „LDK Valdovų rūmai“, akrilas, aliejus, drobė 65x80cm, rėmelis 100×95 cm, brėžiniai, 2015-2016 m.

Žygimantas Augustinas, „IN. 550″. Žygimanto Augustino paroda „IN. 550″ yra menininko kraniometrija paremto projekto „Žygimantas August(in)as (1520–1572) ir jo aplinka. Istorinių asmenybių tyrinėjimas per asmeninius potyrius” dalis. Projektas išbando alternatyvius istorinių datų aktualizavimo būdus ir humoro bei ironijos panaudojimo galimybes visuomeniniame kontekste. Parodą Klaipėdoje papildys nauji paveikslai, tarp jų – Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos portretas, išryškinantis tyrimo metu atsiskleidusį jos panašumą į šių dienų Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Vizualizacija2_maz

Tadas Vincaitis. Kūrinio KKKC Parodų rūmuose vizualizacija.

Tadas Vincaitis, „Nuo gatvės iki galerijos”. Parodą „Nuo gatvės iki galerijos” pristato gatvės (street art’o) menininkas Tadas Vincaitis, savo kūrybai naudojantis Plūgo pseudonimą, – vienas iš grafičių pradininkų Lietuvoje. T. Vincaičio parodos ekspozicijoje – keli didelio formato darbai, atlikti tiesiai ant Parodų rūmų salės sienų, iliustruojantys grafičių subkultūros įtaką autoriaus kūrybai, menininko, kaip kūrybinės asmenybės, evoliuciją ir jo santykį su supančia aplinka bei su pačiu savimi. Savo darbais autorius akcentuoja, kad naujos kartos meno kryptys – graffiti, postgraffiti ar neofreskos žanras – taip pat gali būti meninės raiškos kalba, ir nebūtinai tik socialiniame kontekste.

Irma_Lescinskaite_tapyba_Kaunas1

Irmos Leščinskaitės tapyba 2016 m. XVI tarptautinėje Vilniaus tapybos trienalėje „Nomadiški vaizdai“, Paveikslų galerija, Kaunas. Asmeninio archyvo nuotr.

Irma Leščinskaitė, „Tapyba. Šiuolaikinės technologijos”. Eksperimentinėje parodoje „Tapyba. Šiuolaikinės technologijos” menininkė Irma Leščinskaitė į tradicinę tapybą integruoja fotografinio regėjimo, virtualios simuliacijos pavidalus, įkūnija ir teigia kitokią kultūrinę, socialinę aplinkos suvokimo problematiką nei emocinė, pasąmoninė, ekspresyvi raiška. Vaizdiniams egzistuojant tik tol, kol jie yra stebimi, jiems sekant vienas kitą tam tikra tvarka, formai įgyjant garsinius pavidalus, žiūrovui atveriamas spalvinių manipuliacijų ir komponavimo priemonių potencialas, suteikiantis tapybai interaktyvaus dizaino matmenį. Paveikslus galima ne tik stebėti, bet ir, naudojantis mobiliosiomis aplikacijomis, nuskaityti jų sluoksnius, užkoduotas istorijas.

Visos trys parodos papildo viena kitą tiek meniniais tyrimais, tiek spalvine raiška.

Kviečiame 2017 m. rugsėjo 15 d., penktadienį, 18 val. susitikti su menininkais ir dalyvauti ekskursijose po parodas.

KKKC informacija

Parašykite komentarą