Kliedesių epopėja „Delyras”. Ar tai dar viena provokacija?

Kuomet daugelis visa galvą panirę į ateinančių Kalėdų karštinę, „Apeirono” teatro širdis pulsuoja kruopščiai ruošiamos premjeros ritmu. Penktą sezoną kuriantis, vienu radikaliausių, konceptualiausių ir gyviausių teatrų Lietuvoje tituluojamas „Apeirono” teatras tebėra ne kiekvienam išsprendžiamas rebusas. Kaip visada pilnas intrigos, koduočių, paslapties „Apeirono” teatras ruošia netikėtą premjerą. Prieš Kalėdas, gruodžio 16 dieną, 19 valandą jis pristatys dar vieną savo darbą.

„Apeirono” teatras šiemet į gyvenimą paleidžia jau trečią spektaklį. Kyla klausymas, kaip tokia maža komanda geba rodyti tokį našumą ir ar dirbant tokiais ritmais, nenukenčia darbų kokybė? „Mes labai laukiame to laiko, kada tapsime ne taip stipriai priklausomi nuo projektų keliamų reikalavimų ir galėsime užsiimti „dieviškąja kūryba”. Tai yra kūryba neskubant, kruopščiai ieškant ir apmąstant kiekvieną detalę. Kūryba, kuriai jautiesi „prinokęs”. Bet šiai dienai yra taip, kad pragyvename iš projektų, kurių vienas iš reikalavimų yra trys spektakliai per metus. Be abejo, toks tempas kūrybą paverčia vykdymu, mažina polėkį. Bet mes stengiamės iš visų jėgų”, – paaiškina spektaklio režisierė Greta Gudelytė.

Ar tai reiškia, kad šis jūsų spektaklis – tai reikalavimo vykdymas?

Tai reiškia, kad mes dirbame labai daug, kaip ir dauguma žmonių: stipriai besispausdami laike, bet tokia yra socialumo kaina. Tai reiškia, kad šiais laikais dieviška kūryba yra prabanga. O mes nesam prabangūs.

Ar žiūrovui reikėtų tikėtis netikėtumo?

Jau tada, kai imi laukti, – sumažini netikėtumo galimybę. Bet ar jis įvyks, priklauso ne vien nuo spektaklio. Netikėtumas šiais laikais – mažas stebuklas, tik stebuklu mes tikim, laukiam ir jis išsipildo (arba ne), o su netikėtumu turėtų būti atvirkščiai. Jis įvyksta kai nesitiki. Taip kad linkim nesitikėti netikėtumo.

“Delyras”. “Apeirono” teatro archyvo nuotr.

Jūsų spektakliuose dažniausiai analizuojamos labai jautrios, nemalonios socialinės problemos. Taigi ir spektakliai būna gana sunkūs. Ar jūsų prieškalėdinis spektaklis nesugadins prieškalėdinių nuotaikų?

Tikrai nemanau. Klausimas, kam kas yra Kalėdos. Vieniems tai šeimos šventė. Kitiems masinė psichozė, nuo kurios norisi pabėgti. Daugumai sąmoningų ir nesąmoningų katalikų tai yra Kristaus gimimo šventė. Tai pastarajai kategorijai šis darbas gali sukelti kontroversiškų pamąstymų. Kadangi spektaklyje analizuojama Kristaus tikėjimo, pasitikėjimo savo tėvu ir jo aukos prasmė. Keliamas klausimas: kas yra tas ar ta, kuriai Dievas paaukojo savo vienatinį sūnų? Kas yra tas ar ta, kuris ar kuri turi atleisti nuodėmes žmonijai?

Ar tai dar vienas spektaklis – provokacija? Kodėl kliedesių epopėja „Delyras”?

Jeigu mūsų keliami klausimai kažką provokuos – tada tai provokacija. Bet šiaip tai greičiau ieškojimas. Toks egzistencinis ieškojimas tiesos. Kodėl kliedesių epopėja? Mes jau daugybę šimtmečių, tūkstantmečių ieškome tiesos, atsakymų. Bet kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių. Šiandien jau visai neaišku, kiek tūkstantmečių mes kliedime, nes juk tiesa, kaip bendras vardiklis, nėra rasta. Mūsų ieškojimai virsta kliedesiu, kliedesys – sistemingu reiškiniu.

“Delyras”. “Apeirono” teatro archyvo nuotr.

***

Spektaklyje „Delyras” analizuojama, kaip sistemingas kliedesys, virtęs biologine proto reakcija, pasireiškia religijoje. Peržvelgus pasaulio istorijos laikotarpius, matyti, kad didžiąją laiko dalį hierarchijos piramidės viršūnėje – religija, diktuojanti visuomenei savo taisykles. Paslaptis ir galia visada skatino religinius jausmus ir baimes. Baimė modeliavo visus evoliucinės religijos dievus. Motyvavo primityvių tikinčiųjų religinius ritualus. Civilizacijai vystantis, baimę keitė garbinimas, o toliau ją sąlygojo amžina atgaila, nusidėjus savo lyderiui.

Spektaklyje Kristus bijo savo tėvo ir kitus drausmina jo bijoti. Spektaklyje Magdalietė bijo Dievo. Spektaklyje visi turėtų bijoti Dievo ir jam paklusti, nes Dievo žodis taip skelbia. Bet jei kažkas įrodytų lyderio neegzistavimą? Ar tada baimė dingtų? Ar virstų akistata su niekiu, kuris suvokiamas kaip beribė tuštuma, kuri mus dar labiau gąsdina? Gal tada šis tamsoje prasidėjęs kliedesys netektų per tūkstantmečius suformuoto koncepto, už kurio mes slepiamės, kuriame mes esame, nes kitaip būti nemokame.

„Delyro” premjera – jau šį šeštadienį, gruodžio 16 d., 19 val. jaukiame „Apeirono” teatre, o po jo – kvietimas diskusijai apie patirtus įspūdžius prie šiltos arbatos puodelio. „Apeirono” teatras tiesia ranką ir kviečia kartu prisiliesti prie nežinomybės.

Teatro adresas: Turgaus g. 16 / Tiltų g. 12, Klaipėda. Bilietus platina „Tiketa”.

„Apeirono” teatro informacija