Ansamblis „Lietuva” šoka Vaižgantą: modernaus šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės” premjera!
|
Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu: valstybinis ansamblis „Lietuva” pristato modernų šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės”. Pirmą kartą ansamblio „Lietuva” programoje dalyvauja tik šokėjai kartu su pramogų pasauliui gerai žinomais Kristina Tarasevičiūte ir Deividu Meškausku. Atlikėjai istoriją pasakos ne žodžiais, o judesio kalba per šokį – kiek yra žinoma, dar niekas nebuvo pasiryžęs šios lietuvių apysakos pateikti šokio žanru. Premjera skirta rašytojo 150-osiomis gimimo metinėmis atminti, o 2019-ieji paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.  „Dėdės ir dėdienės“. Martyno Aleksos nuotr. „Ar tikrai tik tiek esame vertos?” – retoriškai klausia profesionali ansamblio „Lietuva” baleto šokėja Kristina Tarasevičiūtė, įkūnijanti vieną žinomiausių rašytojo J. Tumo-Vaižganto personažų – Severiutę. XXI amžiuje vis dar populiaru kalbėti apie moteriškumo pradą. Ypač jaunosios kartos atstovėms būdinga ieškoti savo tapatumo, pasirenkant labiausiai viešumoje pripažįstamus idealus. Kaip pačios turėtume elgtis sprendimų kryžkelėse – išlikti tvirtomis, užsispyrusiomis ar pasiduoti gaivališkiems jausmams ir įtikėtam likimui? Tokios moteriškumo temos atrandamos ir klasikinėje lietuvių literatūroje. Nuo lapkričio 6 d. startavusi premjera „Dėdės ir dėdienės” žiūrovams užduoda daugybę aktualių klausimų ne tik apie moterų elgesį, bet ir santykius, šeimą, sunkiausius gyvenimo momentus ir jautriai išgyvenamas patyčias. Išgyvenimai neturi laikmečio K. Tarasevičiūtė sutinka, kad nauja Vaižganto apysakos versija atkreips dėmesį ne tik dėl šokio žanro, bet ir šiuolaikiniam žmogui būdingos istorijos. „J. Tumo-Vaižganto apysaka neturi laikmečio, tai vyksta ir dabar, ir vyko visados. Man sunku kalbėti apie kitus personažus… Tačiau tokių Severijų šiais laikais nemažai, tad norėtųsi, kad jaunimas (ypač merginos) pamatęs spektaklį dar kartą įvertintų situaciją, ar tikrai verta taip besąlygiškai pasiduoti lengvesniam keliui”, – pasakoja viena pagrindinių solisčių. Šokio spektaklyje Severija atsiduria tarp kitų pagrindinių veikėjų – Mykoliuko ir Rapolo Geišės. Vieno iš jų pasirinkimą lemia ne tik širdis, bet ir negailestingos socialinės aplinkybės. Severijos meilė tuo pačiu metu kupina ir geismo, ir giliausio moteriško švelnumo. „Aš ją suprantu. Būnant 20-ies tolimą ateitį dar sunkiai įsivaizduoji, tačiau Severijos pasirinkimai man asmeniškai nėra priimtini. Vis dėlto skirtumų ar panašumų tarp mudviejų neieškau, tiesiog išgyvenu visai kitais principais paremtą Severijos gyvenimą”, – komentuoja K. Tarasevičiūtė.  „Dėdės ir dėdienės“. Martyno Aleksos nuotr. Nelengva perteikti žinutę Įsijausti į personažų gyvenimus ir perteikti svarbias žinutes nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. „Džiaugiuosi, kad Severijos vaidmuo nėra lengvas ir man gan svetimas. Esu artistė, kuri mėgsta tokius iššūkius, tad kiekviena repeticija suteikia emocijų ir priverčia mąstyti. Nieko nėra baisiau nei šokio spektakliai, kuriuose tereikia tavo kūno scenai užpildyti, kuriuose nėra jokios minties ar fizinio iššūkio. Šiame jaučiu pilnatvę – stengtis yra kur”, – įspūdžiais dalinasi šokėja. Kitą pagrindinį veikėją Mykoliuką įkūnijantis šokėjas Deividas Meškauskas spektaklyje pasirodo kaip kaimo pastumdėlis – jautrus, sunkiai pritampantis ir susiduriantis su patyčiomis. „Kaip ir Mykoliukas, esu emocingesnė asmenybė. Kartais man irgi taip nutinka, kad nepasitikiu savimi, tačiau realybėje tenka daugiau pastovėti už save. Beje, man patinka šis nekasdienis pastatymas, kuomet modernus šokis susijungia su tautiniu stiliumi ir baletu, todėl šioje premjeroje tikrai nebus senovės”, – sako D. Meškauskas, garsus sportinių šokių atstovas, televizijos projektų ir konkursų dalyvis, vis dažniau priimantis muzikinio teatro išbandymus. Temos, kurias norisi perkelti į sceną „Kurti šokio spektaklį inspiravo nepaprastai įtaigus Vaižganto kūrinys. Jautriai ir detaliai aprašyta Mykolo, Severijos bei Rapolo drama skatina leistis į skirtingos meilės analizes. Socialinės padėties įtaka tolimesniam veikėjų likimui ir visas spektras dramatiškų aplinkybių – temos, dėl kurių norisi šį kūrinį perkelti į sceną”, – apie gimusią idėją pasakoja režisierė Aušra Krasauskaitė, kaip choreografė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi”. Modernaus šokio spektaklyje pasirodo dvasinio ryšio saistomi Mykoliukas ir Severiutė, kurių idiliškiems santykiams nelemta susiklostyti. Čia pat įsiterpia ir įtaigią meilės istoriją sujaukia trečiasis veikėjas Rapolas Geišė, kurį įkūnija kitas valstybinio ansamblio „Lietuva” šokėjas Vadimas Krupeninas. Atlikėją taip pat galima pamatyti Anželikos Cholinos šokio spektakliuose „Otelas” ir „Idiotas”. Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės” – dar viena naujiena ansamblio „Lietuva” repertuare, kurią pristatys tik ansamblio šokėjai. Šį rudenį pasirodė ir kita premjera – koncertas „Dainuoju Tau gyvenimą”, kuriame žinomas poetų dainas naujame amplua atliko ansamblio choras ir tautinių instrumentų orkestras kartu su bardais Sauliumi Bareikiu, Olegu Ditkovskiu ir Gediminu Storpirščiu. Netrukus į sceną sugrįš viena įspūdingiausių ansamblio programų – misterija „Dievai ir žmonės”. Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva” premjerą „Dėdės ir dėdienės” rodys Birštone, Anykščiuose, Kretingoje, Švenčionyse ir Vilkaviškyje. 2020 m. programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.  „Dėdės ir dėdienės“. Martyno Aleksos nuotr. Šokio spektaklio „Dėdės ir dėdienės” kūrybinė grupė: Režisierė, choreografė – Aušra Krasauskaitė 2019 m. lapkričio 12 d. 18.30 val. spektaklis bus rodomas Kretingos kultūros centre (J. Pabrėžos g. 1, Kretinga). Bilietus parduoda Bilietai.lt. |