Muzikinis teatras kviečia šventes pasitikti su „Spragtuku“ ir „Orfėjumi pragare“

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia gražiausias metų šventes pasitikti kartu. Į šv. Kalėdų stebuklą palydės šokio spektaklis „Spragtukas“, o į Naujųjų sutikimo siautulį įsuks kankanas iš Jacques‘o Offenbacho operetės „Orfėjas pragare“.

Klaidins virtualūs vaizdai

Gruodžio 16 d. Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje, gruodžio 22 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje užgims kalėdinis Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ stebuklas.

Mažame Vokietijos miestelyje kalėdinio vakaro metu mergaitė Maša iš savo krikštatėvio senojo Droselmajerio dovanų gauna keistą lėlę – neišvaizdų Spragtuką. Išėjus svečiams ir laikrodžiui išmušus vidurnaktį, Maša atsiduria stebuklingame pasaulyje, kuriame atgiję žaislai kovoja su pilkų pelių būriais. Jiems vadovaujantis Pelių karalius pralaimi prieš Spragtuką, ir šis virsta gražiu jaunuoliu – Princu. Dviese su Maša jiedu keliauja po pasakų šalis. O rytą mergaitė pabunda iš sapno su lėle rankose…

„Spragtuką“ Klaipėdoje 2019 m. pastatė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, padedamas kostiumus ir scenografiją spektakliui sukūrusių dailininkų Jekaterinos Zlajos ir Aleksandro Barmenkovo, taip pat šviesų dailininko Jevgenijaus Vinogradovo. Sceną puošia gigantiškos dekoracijos, o išmanūs Linarto Urniežio vaizdo projekcijų sprendimai stebina skaitmeninės realybės tikroviškumu. Žiūrovų regimą pilį, kalėdinę eglę, pelių kariuomenę, net pūgos snaiges spektaklyje čia sunku atskirti nuo tikrų. Akį traukia ir netikėtos sceninių kostiumų detalės. Beje, spektaklio metu kiekvienam šokėjui teks pakeisti net keletą kostiumų.

Pirmoji Klara jau sutiko Princą

Klaros partiją „Spragtuke“ pirmą kartą atliks Oleksandra Borodina, publikai gerai pažįstama kaip šokio spektaklių „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“ pagrindinių partijų atlikėja. Jos partneriu taps premjeriniame „Spragtuke“ 2019 m. sužibėjęs Spragtukas-Princas – Mykhailo Mordasov. O štai 2019 m. Klarą šokusi Kira Tykhonova, deja, KVMT baleto trupę paliko, nes Klaipėdoje sutiko savo širdies Princą…

Bene labiausiai intriguojantis krikštamotės Droselmajer vaidmuo patikėtas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedančiajai solistei, šokių mokyklos įkūrėjai ir vadovei Olgai Konošenko. Pastatyme taip pat šoks Yanas Malaki (Fricas), Aušra Krasauskaitė (Frau Štalbaum), Danylo Butenko (Ponas Štalbausmas / Pelių Karalius) ir visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė.

Daugeliui kūrėjų taptų iššūkiu klasikinį baletą pritaikyti universalioms arenoms, bet tik ne K. Simonovui, jau ne pirmą sykį stačiusiam šį baletą su įvairių šalių baleto trupėmis. „P. Čaikovskis parašė tokią nuostabią muziką, kad ji gyvuos ilgiau nei amžinybę. Planeta išnyks, o ši muzika vis dar skambės kažkur astraluose… „Spragtukas“ – nemirtingas kūrinys. Ir tai mane įkvepia prie šio kūrinio grįžti vėl ir vėl“, – įsitikinęs choreografas.

„Spragtukas“ laikomas vienu gražiausių P. Čaikovskio kūrinių, o gyvas jo atlikimas erdvę užpildo stebuklu. Muzikos vadovas, teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sako, kad ši muzika – kietas riešutas orkestrui, tačiau skamba – genialiai. „Girdėsime tokią „Spragtuko“ muzikinę versiją, kokią ją sukūrė genialusis P. Čaikovskis“, – tvirtina T. Ambrozaitis. Šiame „Spragtuke“ bus galima išgirsti ir retai girdimą instrumentą čelestą, kurio skleidžiamas garsas primena varpelių skambėjimą.

Kankano ritmu

Gruodžio 29-ąją Klaipėdos Žvejų rūmuose rodoma Jacques‘o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ vėl pajuoks visuomenės stereotipus ir kvies linksmai pašėlti belaukiant Naujųjų!

Būtent ši operetė, pirmąkart suvaidinta Paryžiuje 1858 m., Europos scenose įtvirtino ir išpopuliarino garsųjį kabareto šokį – kankaną. XIX amžiuje Paryžius buvo žėrintis pramogų pasaulio centras, o kompozitoriui J. Offenbachui patiko laužyti nusistovėjusias „rimtosios operos“ tradicijas. Jo operetėje „Orfėjas pragare“ regime ironišką antikinio mito apie Orfėją ir Euridikę versiją, parodijuojančią šeimyninio gyvenimo realybę: kartu gyvendami Euridikė ir Orfėjas pavargo vienas nuo kito. Euridikė jaučiasi apleista, ją erzina vyro aistra muzikai. Savo ruožtu Orfėją žeidžia žmonos abejingumas jo talentui. Atšalę tarpusavio santykiai verčia sutuoktinius dairytis kitos draugijos… Tada ir prasideda nuotykiai.

„Operetė įtraukia žiūrovą, leidžia jam scenoje atpažinti save, sarkastiškai pasijuokti iš kaimyno ar vaizduojamo politiko. „Orfėjas pragare“ – tarsi kreivų veidrodžių karalystė. Euridikė netgi didžiojoje Žvejų rūmų scenoje neranda kur pasislėpti nuo savo vyro Orfėjo griežiamų genialių melodijų…“ – pasakojo vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Kam atiteko sudėtingiausia misija?

Anot režisierės Rūtos Bunikytės, ši operetė – tai ironiška pasaka suaugusiesiems apie žmonių santykius, kurioje mitologiniai ir kartu realūs personažai trokšta išlieti savo širdgėlą ir paragauti Edeno sodo vaisių. „Tai – maištas prieš kontrolę ir asmeninius suvaržymus: čia drąsiai juokiamasi iš žmonių ydų ir bendravimo klišių, iš klasikinių moralės nuostatų. Spektaklyje gausu ryškių personažų, išraiškingų kostiumų ir smagių šokių… Ir, žinoma, sulauksite velniškai laimingos pabaigos“, – žada R. Bunikytė.

Operetėje tiek daug judesio, kad čia nejuda tik statulos… Beje, operetės veiksmas vyksta ant laiptų, tad judesius, šokius teko gerai apgalvoti ir tiksliai apskaičiuoti. Tad choreografijai įtakos turėjo ir neeilinė scenografija, ir kostiumai. „Čia šokama nuo dangaus iki pragaro ir atgal“, – intriguoja choreografė Inga Briazkalovaitė. Sudėtingiausia misija, norint judėti laiptais, tenka veikėjui Aristėjui, kuris scenoje avi nedidelius kojūkus primenančius aukštakulnius, vaizduojančius velnio kanopas.

Vaidmenis operetėje atliks Muzikinio teatro ir kviestiniai solistai: Euridike taps Rita Petrauskaitė, Orfėjumi – Kęstutis Nevulis, Aristėju – Tadas Jakas, Publikos nuomone – Dalia Kužmarskytė, Jupiteriu – Mindaugas Rojus, Venera – Judita Butkytė-Komovienė, Diana – Gabrielė Kuzmickaitė, Minerva – Dina Mataitienė, Amūru – Rasa Ulteravičiūtė, Stiksu – Šarūnas Juškevičius, Junona – Reda Jucevičienė, Merkurijumi – Gytis Šimelionis.

Švęskime kartu!

Klaipėdos muzikinio teatro informacija