Monika Baranauskaitė: „Nereikia bijoti atrodyti keistai“

Nuo ant žvyro krūvos praleistos vaikystės atsiminimų iki archetipų pasakose – su jaunosios kartos dramaturge Monika Baranauskaite sumetėm greitų klausimų ir atsakymų sesiją. Išėjo lengvas ir nuotaikingas pokalbis su keletu gerų rekomendacijų knygoms ir filmams. Iš Prienų kilusi mergina – įdomi, talentinga kūrėja ir žmogus su visais laikais reikalingu humoro jausmu (jei netikite, paskaitykit jos feisbuką).

Kitą savaitę Monika atvyksta į Klaipėdą, kur įsitrauks į naujo Šeiko šokio teatro ir menininkų grupės „Žuvies akis“ spektaklio kūrybinį procesą. Kartu su lietuvių kilmės choreografe ir režisiere Ieva Kuniskis, 4 šokėjais ir 5 aktoriais ji tyrinės namų temą. Kas tai: taškas žemėlapyje, artimi žmonės, o gal vidinis jausmas? Vasario viduryje premjerą išvys Klaipėdos, Vilniaus ir Telšių žiūrovai.

Kada jautiesi galinga?

Kai einu per perėją ir mane praleisti sustoja autobusas arba fūra.

Kasdienis ritualas?

Šunų vedžiojimas. Turiu du šunis, tai kartais atrodo taip sunku atsikelti ryte, bet džiaugiuosi, kad būnu priversta pasivaikščioti – prasivalo galva.

Tavo gimtasis miestas trimis žodžiais.

Pirmi trys žodžiai – sportas, alkoholis ir narkotikai. Esu iš mažo miestelio, Prienų. O mažuose miesteliuose paprastai žmonės neturi ką veikti, todėl sportuoja, geria ir vartoja narkotikus. O jei gražiau ir labiau man asmeniškai, tai Nemunas, miškai ir namai.

Kokia tavo misija žemėje?

Nežinau, ar žmonės turi misiją. Gal turi misiją tiesiog gyventi, būti laimingi ir stengtis kitiems nepakenkti, kad ir jie būtų laimingi. Tokia turbūt ir mano misija.

Naujausia realizacija?

Nereikia bijoti atrodyti keistai ir daugiau atsipalaiduoti.

Tavo svajonė?

Kad žmonės daugiau pasikalbėtų. Tada daug dalykų išsispręstų ir žmonės mažiau laikytųsi savo užsispyrėliškų įsitikinimų.

Laisvė ar apribojimai?

Laisvė, bet tam tikrais momentais apribojimai irgi gerai. Jų kartais reikia.

Koks banaliausias klausimas, kurio esi sulaukusi?

Man nėra banalių klausimų. Visi klausimai yra normalūs.

Trys tavo ryškiausi bruožai kolegų akimis?

Geras humoro jausmas, vaizduotė ir gebėjimas spręsti konfliktus.

Pirmas dalykas, kurį pastebi kitame žmoguje?

Akys ir balso tembras. Iš to galima susidaryti įspūdį apie žmogų.

Koks Tavo santykis su kūnu?

Taikus. Priimu kūną ir sielą kaip vienį ir dažniausiai, kai esu taiki su savim viduje, tada ir su kūnu tą jaučiu. Man patinka mano kūnas, nors jis ir nėra tobulas.

Vaikystės prisiminimas?

Man kokie 5 metai, sėdžiu kieme ant didelės žvyro krūvos. Per televiziją rodydavo laidas apie gyvūnus, dinozaurus, ir labai svajojau rasti tikrą dinozauro fosiliją. Mėnesių mėnesiais sėdėdavau ant tos žvyro krūvos ir ieškojau fosilijos. Galvojau, kad tikrai rasiu kokį nors tiranozauro nagą, bet niekad neradau. Tėtis man parnešė akmenį su labai dideliu kriauklės įspaudu, tai iki šiol jį turiu.

Įsimintiniausias spektaklis?

Vienas pirmųjų spektaklių, kuriuos mačiau. Kadangi augau mažame miestelyje, iki įstojant į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, nebuvau mačiusi jokių spektaklių. Ir vienas pirmųjų buvo Keistuolių teatre „Mano senelis buvo vyšnia“. Pirmąkart žiūrėjau jį būdama 19-os ir prieš  porą metų vėl žiūrėjau būdama beveik 30-ies, bet verkiau lygiai taip pat. Jis mane labai palietė. Labai gražus kūrinys.

Komizmas yra…

…vaistas.

Šiuo metu mokausi…

…įvertinti save.

Klaida yra…

…pamoka, deja.

Šiuo metu skaitau…

…George Saunders „A Swim in a Pond in the Rain“. Knygoje rašytojas nagrinėja 4 rusų rašytojus: Čechovą, Tolstojų, Gogolį ir Turgenevą. Keturi rusai moko apie rašymą ir gyvenimą. Labai gera terapinė knyga, rekomenduoju. Manau, kad kiekvienas rašytojas ją turėtų perskaityti. Dar skaitau 100 kitų knygų, kurias pradėjau ir nerandu laiko pabaigti. Visada kokias 5 knygas vienu metu skaitau. Ir tada perku naujas.

Šiuo metu klausau…

…dažniausiai miško, kai išeinu pasivaikščioti su šunimis. Labai atsibodo miesto triukšmas, tad išeinu pasiklausyti miško. Arba Tupaco.

Šiuo metu žiūriu…

…Alfredo Hitchcocko filmų retrospektyvą ir labai daug film noir.

Namai yra…

Kaip tik nagrinėjam šią temą būsimam spektakliui. Atrodo lengvas klausimas, bet iš tikrųjų suktas. Bandžiau į jį atsakyti. Man namai yra ten, kur juos susikuriu. Dažniausiai tai nėra pastatas ar kitas žmogus. Juos nešiojuosi su savimi.

Kalbino Greta SEILIŪTĖ

Sekite būsimos premjeros naujienas Šeiko šokio teatro Facebook puslapyje.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė.

Informacinis partneris: Kulturpolis.lt