Ieva Kuniskis: „Mano galia yra gebėjimas pajausti empatiją ir suprasti kito žmogaus poziciją“
|
Su choreografe Ieva Kuniskis mūsų pokalbis įvyko jai sėdint ant lagaminų – ruošiantis kelionei iš Londono į Klaipėdą, kur šią savaitę prasidėjo naujo Šeiko šokio teatro ir menininkų grupės „Žuvies akis“ fizinio teatro spektaklio kūrybinis darbas. Jungtinėje Karalystėje beveik dvidešimtmetį gyvenanti Ieva kartu su dramaturge Monika Baranauskaite, 4 šokėjais ir 5 aktoriais tyrinėja namų temą. Kas tai – taškas žemėlapyje, artimi žmonės, o gal vidinis jausmas? Žaibiškame trumpų klausimų ir atsakymų interviu šokio kūrėja ir pati pabandė atsakyti į šį, pasirodo, ne tokį lengvą klausimą. Vasario viduryje premjerą galės pamatyti Klaipėdos, Vilniaus ir Telšių žiūrovai, o dabar laikas susipažinti su Ieva Kuniskis.  Kokio įdomaus fakto apie tave nežino kolegos? Aš kaip atvira knyga. Visi viską greitai sužino. Kasdienis ritualas? Pabusti nuspaudus žadintuvą kokius tris kartus ir paskubomis išgerti kavos. Įsimintiniausias spektaklis? Toks, kuris dabar krenta į galvą – Alain Platel spektaklis „Les ballets C de la B: ‘Out of Context – for Pina“. Kodėl žmogus juokiasi? Iš gerumo. Gimtasis miestas trimis žodžiais. Mano, bet jau ne mano. Vaikystės prisiminimas? Pas mus virtuvėje buvo geltona netikros odos banketė. Visas mano veiksmas ant jos vykdavo. Sėdžiu ant jos ir klausau, kaip mama su draugėm plepa, ir tas jausmas, kad ir aš suaugusi, ir man leidžia dalyvauti suaugusiųjų pokalbiuose. Jei kitame gyvenime reikėtų atgimti gyvūnu, kokiu atgimtum ir kodėl? Šunimi, nes jie skleidžia tokį gėrį ir šilumą. Jie viską sutvarko, viską. Tvarka ar chaosas? Chaosas. Laisvė ar atsakomybė? Atsakomybė dabar. Norėčiau, kad būtų laisvė, bet vidinis jausmas – atsakomybė. Gamta ar miestas? Visąlaik buvo miestas, bet paskutinius kelerius metus – gamta. Jei gyventum ne šiais laikais, kada ir kur norėtum gyventi? 1970 metais Niujorke. Very unoriginal (juokiasi). Pirmas dalykas, kurį pastebi kitame žmoguje? Humoro jausmą. Mitas arba stereotipas apie šiuolaikinį šokį? Reikia turėti aukštąjį išsilavinimą, kad jį suprastum. Jei nesupranti spektaklio, kurį žiūri, galbūt choreografas negerai atliko darbą, o gal tas spektaklis tiesiog yra ne tau. Jei būtum spalvotas pieštukas, kokia spalva būtum ir kodėl? Žalias. Bet nežinau kodėl. Jaučiuosi pažeidžiama, kai esu… …studijoje, bet tai manęs nesukausto. Ant to ir važiuoju, kliaujuosi, priimu tai ir naudojuosi tuo kaip dalimi savęs. Nors tas mane ilgai kaustė, bet dabar priimu kaip proceso dalį. Šiuo metu mane labiausiai džiugina… …kai su sese nuvažiuojame pas mamą ir tada trise vaikštome prie ežero, žiūrime filmus ir kepame blynus. Mano galia yra… …gebėjimas pajausti empatiją ir suprasti kito žmogaus poziciją. Skamba snobiškai, bet taip yra dėl to, kad gyvenam suskaldytam pasauly, viskas juoda arba balta, taip arba ne. Man norisi užpildyti tas spalvas tarp juodos ir baltos. Bet tai įmanoma tik, jei leidi sau išgirsti ir priimti kitą žmogų ir jo poziciją. Šiuo metu skaitau… …visą laiką po kelias. Tik ką baigiau Douglas Stuart „Shuggie Bain“ – ypač gražiai parašyta knyga, bet mane tiek išvargino, taip įtemptai gyvenau su personažais, kad po jos keletą savaičių neėmiau jokios knygos. O tada pasirinkau tokią, kuri mane visai į kitą erdvę įmestų – apie aštuonkojus, pusiau mokslinę. Juokinga ir labai gražiai parašyta. Šiuo metu mokausi… …paleisti. Namai yra… …knygos, pagalvėlės, paveikslai ant sienų. Galvoju, kodėl taip pasakiau. Tikriausiai todėl, kad jie sukuria šilumą ir yra inkaras, dalelė manęs ir žmonių, su kuriais gyvenu. Tai, ko gero, namai yra jie, o ne daiktai. Namai yra asociacijos ir šiltas jausmas. Kalbino Greta SEILIŪTĖ Sekite būsimos premjeros naujienas Šeiko šokio teatro Facebook puslapyje. Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė. Informacinis partneris: Kulturpolis.lt |