„Auksinių scenos kryžių” išvakarės: Klaipėdoje pristatoma nominuotoji „Eglė žalčių karalienė”

2020 m. lapkričio 4 d. 19 val. į Klaipėdos Žvejų rūmus sugrįžta geriausia 2019 m. uostamiesčio teatrų premjera pripažinta „Eglė žalčių karalienė”. O jau lapkričio 5 d. Vilniuje paaiškės „Auksinių scenos kryžių” apdovanojimų laureatai, kuriais gali tapti ir šio spektaklio choreografas bei pagrindinio vaidmens atlikėja.

Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“. Martyno Aleksos nuotr.

Paprastai rengiama kovo pabaigoje, šįmet „Auksinių scenos kryžių” apdovanojimų ceremonija dėl pavasarinio karantino buvo perkelta rudens sezonui. Dar kovo mėnesį paskelbtame nominantų sąraše Martynas Rimeikis minimas tarp geriausių choreografų, o balerina Julija Stankevičiūtė – tarp geriausių šokėjų.

Abu menininkai „Auksiniam scenos kryžiui” nominuoti už darbus dviejuose 2019 m. išleistuose pastatymuose: Eduardo Balsio šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė” (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Marijos Paškevičiūtės balete „Dienos, minutės” (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).

Be minėtų choreografo M. Rimeikio pastatymų, J. Stankevičiūtė atlieka pagrindinius vaidmenis klasikiniuose baletuose „Spragtukas”, „Snieguolė ir septyni nykštukai”, „Čipolinas” ir kt. Šokėja stažavosi Hagos karališkojoje konservatorijoje ir Strasbūro teatro trupėje „Ballet du Rhin”, tobulinosi meistriškumo kursuose ir vasaros stovyklose Vokietijoje, Lenkijoje, Italijoje, Čekijoje. Pelnė apdovanojimus tarptautiniuose baleto šokėjų konkursuose Latvijoje, Prancūzijoje ir Azerbaidžane. Pernai J. Stankevičiūtė buvo pripažinta LNOBT Baleto viltimi, o šiemet gavo LNOBT Metų baleto solistės apdovanojimą.

Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“. Žilvinas – Mantas Černeckas, Eglė – Julija Stankevičiūtė. Martyno Aleksos nuotr.

Reikšmingos ceremonijos išvakarėse J. Stankevičiūtė sugrįžta į Klaipėdą „Eglės žalčių karalienės” pagrindiniam vaidmeniui. Žilvino vaidmenį šoks klaipėdietis Mantas Černeckas. Oleksandra Borodina pirmą kartą pasirodys kaip Eglės duktė Drebulė, o Mykhailo Mordasov – kaip sūnus Ąžuolas. Eglės seserimis taps Viktorija Galvanauskienė ir Daria Verovka.

„Eglės žalčių karalienės” žiūrovui nereikia skaityti libreto: pasaką apie Eglę ir Žilviną visi prisimename iš vaikystės. „Pasakos Žilvinas – užburtas jaunikaitis, žmogumi galintis atvirsti tik savame pasaulyje, šalia mylimos moters. Jo kitoniškumas nulemtas prakeikimo. O Eglė… Taip, savo kaime ji tokia vienintelė. Kaip tik todėl ją pasirenka Žilvinas, ir mes galime džiaugtis nemirtingos meilės legenda”, – teigia jau dviem „Auksiniais scenos kryžiais” apdovanotas choreografas M. Rimeikis, nesistengęs mitologiniam siužetui primesti nūdienos socialinių kontekstų.

Kartu su juo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre „Eglės žalčių karalienės” pastatymą pagal Palangoje daug laiko praleidusio kompozitoriaus Eduardo Balsio muziką kūrė muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas Levas Kleinas.

Lapkričio 4 dieną E. Balsio muziką šokio spektakliui „Eglė žalčių karalienė” gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Verta pamatyti ir išgirsti!

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro informacija