Ana Maria Lucaciu: daug scenų laukia A. Ekmano „Kaktusų“, bet Klaipėdos muzikinis teatras parodė, kad reikia svajoti drąsiai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė šiuo metu repetuoja pasaulinio garso choreografo Alexanderio Ekmano choreografinę kompoziciją „Kaktusai“. Kovo 17, 18 ir 31 dienomis teatras pakvies į išskirtinę premjerą. Tai vienas populiariausių choreografo kūrinių, sulaukiantis didžiulio publikos susidomėjimo bei nuolat statomas garsiausiuose pasaulio teatruose. Vien šiuo metu „Kaktusų“ premjeros ruošiamos net penkiose šalyse!

Ana Maria Lucaciu. Nelson Hancock nuotr.
Ana Maria Lucaciu. Nelson Hancock nuotr.

 „Cacti“ (Kaktusai) A. Ekmanui atnešė pasaulinę šlovę ir iki šiol išlieka geriausiai žinomu bei dažniausiai atliekamu choreografo kūriniu. Pasak choreografo, jį sukurti paskatino giliai asmeniškai jauną menininką palietusi ir įskaudinusi kritika, jos formuojama neigiama nuomonė apie šiuolaikinį šokį bei meną apskritai. „Kaktusai“ – tai choreografo atkirtis „snobiškam šiuolaikinio meno pasauliui“ ir apie jį rašantiems kritikams. 

Apie kūrinį ir pasiruošimą premjerai pasakoja choreografo A. Ekmano asistentė Ana Maria Lucaciu, šiuo metu repetuojanti Klaipėdoje.

Ar tiesa, kad vien šiuo metu skirtinguose pasaulio kampeliuose laukiama daugybės „Kaktusų“ premjerų?

Taip, A. Ekmano ir mūsų, jo asistentų, gyvenimo tempas – pašėlęs. Netrukus „Kaktusai“ bus pristatyti Berlyne (Vokietija), Insbruke (Austrija), Lisabonoje (Portugalija), Kanzase ir Sietle (JAV). Beje, Sietle jau esame kūrę „Kaktusus“, bet publikai pageidaujant – bus naujas pastatymas. Ir Klaipėdoje – žinoma!

Kaip A. Ekmanas savo įtemptame darbo grafike rado laiko Klaipėdai?

Tai įvyko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovų atkaklumo dėka. Jie drąsiai svajojo, labai stengėsi, ir pavyko! Sutinku, kad daugybė pasaulio scenų laukia A. Ekmano pastatymų, tačiau jūsų teatro pavyzdys parodo, kad svajonės turi būti didelės ir jos tikrai išsipildo (juokiasi). Negaliu išduoti, ar A. Ekmanas atvyks į „Kaktusų“ premjerą Klaipėdoje. Tai paslaptis.

Daug važinėjate po pasaulį kaip choreografo A. Ekmano asistentė. Gal galite mums atskleisti, kodėl „Kaktusai“ taip visiems patinka? Kur jų sėkmės paslaptis?

Daug apie tai galvojau ir stengiuosi atspėti. Gal „Kaktusai“ populiarūs todėl, kad jie tokie įtraukiantys, aštrūs ir labai juokingi? Baleto artistams labai smagu šį kūrinį atlikti. Jei publika jaučia, kad šokėjams smagu scenoje, jiems dar labiau norisi žiūrėti. Taip užsisuka laimės ratas: laimingi atlikėjai – laiminga publika, vis daugiau baleto artistų svajoja tai šokti, o vis daugiau žiūrovų nori tai pamatyti. Taip vis plečiasi spektaklio gerbėjų ratas, tad „Kaktusai“ statomi visame pasaulyje. 

A. Ekmanas „Kaktusus“ 2010 m. sukūrė Olandijos šokio teatro Hagoje trupei. Tada viskas ir prasidėjo…

Choreografas A. Ekmanas ir jo asistentė Ana Maria Lucaciu. Erik Berg nuotr.
Choreografas A. Ekmanas ir jo asistentė Ana Maria Lucaciu. Erik Berg nuotr.

Sudominote. Apie ką pasakoja „Kaktusai“?

Neįmanoma nusakyti, nes tai būtina pamatyti kiekvienam. Ir kiekvienas turės savą, skirtingą nuomonę. 

Mano manymu, „Kaktusai“ pasakoja apie ne visada draugišką šiuolaikinį meno pasaulį. Choreografas A. Ekmanas kandžiai juokiasi iš meno išaukštinimo, tačiau kartu ir pabrėžia muzikalumą, didžiulę laimę galėti save išreikšti šokiu, išlaikyti sveiką protą, vadovautis išmintimi. Ši choreografija mums sako, kad didysis menas ir humoras suderinama, kad net atlikdami sudėtingiausius choreografinius judesius galime išlikti linksmi ar laimingi. Nebijoti būti juokingais! Juk visiems yra pasitaikę, kad nueini į meno galeriją, matai paveiksle tik nubrėžtą liniją ir nesupranti, ar tai menas… Ir galvoji, kur gi tas menas? Ir aš galiu taip nubrėžti! Apie tai pasakoja „Kaktusai“. Ten paliečiamos ir skaudžios temos: baleto artistų gyvenimas, ne tik scena, linksmybės, bet ir iššūkiai, kurie kartais duria ar degina lyg kaktusai. Tuos išgyvenimus „Kaktusuose“ paryškina labai tinkamai parinkta ir gyvai atliekama Franzo Schuberto, Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno muzika. 

Kodėl scenoje išvysime būtent didžiulius kaktusus? 

Manau, kad tai tik atsitiktinai pasirinktas objektas. Kaktusas – žalias, apvalus, didžiulis, o svarbiausia – publikai kelia daug klausimų: kodėl, kam, kaip? (juokiasi). A. Ekmanas mėgsta netikėtumus! Mums, kaip prisidedantiems prie choreografijos gimimo, smagu, kad žmonės diskutuoja, kartais piktinasi… Smagu, kad gal net nieko pagal pirminį sumanymą nereiškęs objektas spektaklyje sukelia tokią klausimų laviną.

Stebėdami spektaklį ir šokėjus, girdėdami muziką, garsus, net ironišką humoristinį pasisakymą įraše suprasite, ką norėta pasakyti… „Kaktusai“ pasakoja apie snobizmą, bjauraus charakterio ir pasipūtusius snobus, net artistišką snobizmą…

Ana Maria Lucaciu talkino A. Ekmanui kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“) Norvegijos nacionaliniame balete. Erik Berg nuotr.
Ana Maria Lucaciu talkino A. Ekmanui kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“) Norvegijos nacionaliniame balete. Erik Berg nuotr.

Ar seniai dirbate su A. Ekmanu?

Dirbu su šiuo choreografu nuo 2008 m. Pradžioje pas jį šokau kaip baleto artistė, kai jis statė spektaklį Niujorke. Paskui jis pakvietė mane dirbti jo asistente Norvegijos nacionaliniame balete, kur talkinau kuriant „A Swan Lake“ („Gulbių ežeras“) pagal žinomą P. Čaikovskio baletą. Šis spektaklis sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje ne tik dėl išskirtinės choreografijos ir šmaikščių parafrazių baleto kanono tema, bet ir dėl Oslo operos teatre sukurto dirbtinio ežero, užpildyto 6 tonomis vandens.

Ana Maria Lucaciu Klaipėdos muzikiniame teatre. DKFOTO nuotr.
Ana Maria Lucaciu Klaipėdos muzikiniame teatre. DKFOTO nuotr.

Teko dirbti ne tik su A. Ekmano kuriamais didžiuliais projektais, bet ir su mažesniais. Visi man vienodai įdomūs ir svarbūs. Visgi, galima teigti, kad šiuo metu „Kaktusai“ – populiariausias iš A. Ekmano kūrinių. „Kaktusus“ statė daugiau nei keturiasdešimt pajėgiausių baleto trupių iš viso pasaulio – nuo Naujosios Zelandijos iki JAV.

Nors sėkmės sulaukė ir kiti įspūdingi jo sukurti baletai: „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Švedijos karališkasis operos teatras, 2015), „COW“ (Berlyno „Semperoper”, 2016), „PLAY“ (Paryžiaus „Palais Garnier“, 2017) bei „Rooms“ (Oslo operos teatras, 2017). Pastarajame publika gali laisvai judėti scenoje, kurios centre pianistai groja penkiais fortepijonais, o šokėjai šoka ir vaidina ant platformų. 

Daug girdėjome apie choreografo kūrinius. O kokia asmenybė pats A. Ekmanas? Ar sudėtinga dirbti su šokio genijumi? 

Šio choreografo išskirtinumas tas, kad jis mėgsta, jog publika spektakliuose gerai jaustųsi. Jis siekia, kad žmonės po spektaklių eitų namo kupini gerų jausmų, laimės, kad tai, ką matė, juos pakylėtų nuo kasdienybės, leistų užsimiršti. A. Ekmanas – žmogus, kupinas išminties ir laikmečio pajautimo. Humoras – labai svarbi jo gyvenimo ir kūrybos dalis. Jis labai pozityvus ir kupinas atjautos aplinkiniams. Svarbiausia, jis tiki, kad nėra nieko neįmanomo. Kartais sėdi, jo klausaisi ir mintyse galvoji, kad šios idėjos neįmanoma įgyvendinti. O jis sako: tikrai pavyks, padarysime… Ir tai pavyksta, nes A. Ekmanas tuo tiki! A. Ekmanas sukuria tokius kūrinius, kad žmonės išeina po spektaklių ir negali patikėti, kad tai matė. Ir aš juos suprantu! Kartais ir aš sunkiai patikiu, kad mes tikrai tą padarėme (juokiasi)! Dirbti su choreografu A. Ekmanu labai gera ir smagu. Jis mėgsta žmones įkvėpti, nukreipti ir daug juokiasi. Pavydėtinas vadovas, ar ne? 

Turite veiklą, kuri Jus daro laimingą?

Žinoma! Aš labai laiminga! Didelė sėkmė ir vertybė keliauti po vis naujas šalis, sutikti daug naujų žmonių. Daug mokausi iš A. Ekmano, nes ne tik dirbu kaip jo asistentė, bet ir pati statau spektaklius. Dirbdama su A. Ekmanu gavau ir gaunu daug specifinių žinių: kaip gimsta spektakliai, kas vyksta užkulisiuose kol jie sukuriami, išmoksti ilgo proceso, kuris įvyksta iki premjeros.

A. Ekmano choreografinės kompozicijos „Kaktusai“ repeticija Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. DKFOTO nuotr.
A. Ekmano choreografinės kompozicijos „Kaktusai“ repeticija Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. DKFOTO nuotr.

2023 m. kovo 17, 18 ir 31 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvies į išskirtinę dviejų dalių šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai“ premjerą, kurioje greta A. Ekmano (Švedija) „Kaktusų“ bus pristatytos ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) ir „8m68“. 

Parašykite komentarą