Pilietinė menininkų iniciatyva „Belkos triukšmas“

Menininkai Audrius Šimkūnas ir Juozapas Kalnius garso performansu ir laisvosios Baltarusijos palaikymo iniciatyva „Belkos triukšmas“ kviečia 2021 m. liepos 2 d. 18 val. išreikšti savo balsą šalia buvusios SSRS radijo ryšio trukdymo stoties – objekto Nr. 61 (Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos stadione, Galinio Pylimo g. 17, Klaipėda). Prieš tai, 16 val., „Facebook“ renginio paskyroje bus transliuojami kitų savo poziciją norinčių išreikšti menininkų kūriniai.

30 metų – palyginti trumpas laikas pakankamai giliai įkvėpti taip ilgai slopinto nepriklausomybės oro. Dūstantys Sovietų sąjungos gyventojai laisvės bangas okupacijos metu gaudė savo radijo imtuvais – Vakarų balso buvo klausoma per nelegalias transliacijas, kurias blokuodavo Sovietų sąjungos radijo ryšio trukdymo stotys. 

XX amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje VEF („Valsts Elektrotehniskā Fabrika“) inžinieriai sukonstravo naują radijo imtuvo modelį „Spidola“ (lat. „ragana“). Siekiant sutrukdyti SSRS gyventojams klausytis vakarietiškų radijo stočių, tokių kaip „Laisvės radijas“, „Amerikos balsas“ ir kt., vidaus rinkai pagamintų VEF „Spidolos“ imtuvų trumpųjų elektromagnetinių bangų diapazonas buvo sumažintas, o užsienio rinkoms skirti modeliai turėjo platesnį šių bangų diapazoną. Vakarietiškos radijo stotys, norėdamos pasiekti Sovietų sąjungos gyventojų imtuvus, transliavimui dažniausiai rinkosi būtent trumpąsias radijo bangas – prastai sugeriamos jonosferos ir žemės paviršiaus, atsispindėjusios trumposios elektromagnetinės bangos sėkmingai keliavo iš vienos šalies į kitą. Skirtingų veikimo dažnių „Spidolos“ modelių gamyba savo ir užsienio rinkoms buvo viena iš priemonių, kurias SSRS režimas taikė kovoje su laisvomis užsienio radijo stotimis. Greitai SSRS gyventojai ėmė patys modifikuoti savo turimas „ribotas“ „Spidolas“ arba stengėsi įsigyti sunkiai gaunamus užsienio rinkai skirtus jų atitikmenis. Pasitelkdamas radijo trukdymo stotis, sovietų režimas taikė vis išradingesnes strategijas – nuo paprasto cypimo iki daugiabalsių transliacijų, girdimų besiklausant Vakarų radijo stočių. Viena šias strategijas išpildančių stočių buvo ir Klaipėdos žydų kapinėse pastatytas objektas Nr. 61.

Dėl „Laisvės radijo“ derėjosi ir Vladimiras Putinas su Josephu Bidenu neseniai vykusio jų susitikimo Ženevoje metu. Po Sovietų sąjungos griūties šį radiją dirbti pakvietė dar pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. Pastaruoju metu radijui vėl trukdoma veikti – dabartinio Rusijos prezidento priimtas užsienio agentų įstatymas apibrėžia „užsienio agentų“ kategoriją, kuriai priskiriamas ir „Laisvės radijas“. Tokios grupės ar asmenys, veikiantys Rusijoje, privalo atskleisti savo finansavimo šaltinius ir žymėti savo publikacijas atitinkama žyme, antraip jiems gresia baudos.

Šios komiškos ir tragiškos situacijos – tai lemtingi simptomai, tapę pavyzdžiais, kurie liudija, kad suvaržytos ir kontroliuojamos sistemos kaita neišvengiama, o laisvės troškimas nenuslopinamas – naujoji tikrovė atras spragų senojoje ir išmuš pastarąją iš įsisenėjusių koordinačių sistemos.

Šiandien prodemokratiniai protestai ir vis didėjančios opozicijos gretos Baltarusijoje yra visomis pajėgomis slopinami neteisėto šalies prezidento A. Lukašenkos režimo, o pasitelktos represijos pažeidžia pamatines žmogaus teises. Jėga nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas, ribojamas šalies gyventojų tarptautinis judėjimas, Romano Protasevičiaus, Sofijos Sapegos ir daugybės kitų opozicionierių įkalinimas bei persekiojimas, interneto ryšio atjungimas Minske ir keliuose kituose Baltarusijos miestuose – tik valstybės piliečių bauginimo ledkalnio viršūnė. Akivaizdu, kad galimybė išreikšti savo balsą dar nėra savaime suprantama visų posovietinių šalių realybė ar teisė, o demokratinių ir autoritarinių galių trintis bei sovietinės retorikos, valdžios modelių strategijos gajos iki dabar. Tačiau tikime, kad laisvės troškimas nėra pareiškiamas tik užkimusiu prodemokratiškų baltarusių balsu ar palaikomas politinės retorikos srautu iš Vakarų – jį palaikyti yra viso laisvojo pasaulio reikalas ir pareiga.

Objektas Nr. 61 dabar jau nugriautas, o 2021 m. liepos 2 d. 18 val. Audrius Šimkūnas ir Juozapas Kalnius, pasitelkę „Belkos“ trumpųjų radijo bangų imtuvus, performanso „Belkos triukšmas“ metu skleis triukšmą prie buvusios radijo transliacijų trukdymo stoties. Simboliškai pasirinktas Baltarusijoje gaminamas „Belkos“ trumpųjų radijo bangų imtuvo modelis transliacijas šiandien prie objekto Nr. 61 gaudo itin sklandžiai – ten gerokai mažiau trukdžių negu kitose Klaipėdos centro vietose. Prieš garso performansą, 16 val., Facebook renginio paskyroje bus transliuojami kitų savo poziciją norinčių išreikšti menininkų kūriniai, virsiantys triukšmu, kylančiu iš solidarumo Baltarusijoje tildomiems balsams ir nerimstančio noro priešintis neteisingumui.

PROGRAMA:

• 16 val. vaizdo įrašų transliacija Facebook renginio paskyroje.

• 18 val. Audriaus Šimkūno ir Juozapo Kalniaus garso performanso pradžia Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos stadione (Galinio Pylimo g. 17, Klaipėda). Pasirodymas bus transliuojamas Facebook renginio paskyroje.

Performansus atliks: Audrius Šimkūnas ir Juozapas Kalnius.

Vaizdo įrašų autoriai: Agnietė Lisičkinaitė, Įkalčių slėpimo agentūra (Cleaning Service Agency), Vilma Pitrinaitė, Daina Dieva, Pedro Hurpia, Algirdas Šapoka.

Renginio kuratorius – Juozapas Kalnius.

Virtualiosios dalies kuratorė, teksto autorė – Karolina Sadlauskaitė.

Vertėjas į anglų kalbą – Markas Aurelijus Piesinas.

Vaizdo įrašus montavo ir grafinį dizainą kūrė Jonas Vaitiekūnas.