Lietuvos žydų istorijos metai: renginiai Klaipėdoje

2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Išsibarsčiusi nedideliuose štetluose ar įsikūrusi didesniuose miestuose žydų visuomenė neabejotinai reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos istorijos, kultūros, švietimo, politikos raidos.

Sinagoga_ir_beit

Sinagoga ir beit midrašas (kairėje), stovėję Mėguvos gatvėje, Kretingoje. XX a. pr. atvirukas. Iš knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai”.

Klaipėdos žydų istorijos puslapiai taip pat yra neatskiriama mūsų šalies ir, žinoma, Klaipėdos miesto istorijos dalis. Gyvendami uostamiestyje nuo 16 amžiaus žydai, pasak Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininko Felikso Puzemskio, „įkūrė daug maisto produktų gamybos, medžio apdirbimo, tekstilės, laivų remonto pramonės įmonių. Jie buvo tarp kurorto verslo pionierių – tarkime, antrasis Juodkrantėje pastatytas (XIX amžiaus pabaigoje) didelis viešbutis buvo pavadintas „Tel Avivas” (išvertus iš senovės žydų kalbos – „Pavasario kalva”). Pirmąją pasaulyje gintaro kasyklą greta Juodkrantės taip pat įkūrė Memelio verslininkai žydai Vilhelmas Stantjenas ir Moricas Bekeris”. Iki II pasaulinio karo Klaipėdoje veikė keturios sinagogos, du sporto klubai, žydų kultūros bendruomenė, istorijos ir literatūros klubas, moterų sionisčių organizacija, gyvavo kamerinis orkestras.

Minint Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus kviečiame į renginius, kuriuose prisiminsime bendruomenę, daugiau nei septynis šimtmečius gyvenusią, dirbusią, kūrusią Lietuvoje.

Spalio 22 d. 17 val. KKKC Meno kiemo studijoje (Bažnyčių g. 4, Klaipėda) Jidiš kalba kviečia į pirmą pasimatymą!

Lauksime norinčių daugiau sužinoti apie jidiš kalbą ir patirti, kaip ji funkcionuoja. Jidiš – viena svarbiausių iki Antrojo pasaulinio karo Rytų Europos žydų vartotų kalbų. Nors dažniausiai priskiriama germanų kalbų grupei, tyrėjus ir studijuojančius ji ypač žavi savo savybe jungti įvairių kalbų elementus. Žymus lingvistas Maksas Vainraichas jidiš vadino „šmelcšprach”, t. y. kalba, kurioje „ištirpo” arba „susilydė” hebrajų-aramėjų, slavų, germanų ir romanų kalbiniai dariniai.

Kaip ir dera pirmam pasimatymui, prisistatysime, dalinsimės istorijomis, dainuosime meilės dainą. Tai ne tik puiki proga kiek pramokti jidiš abėcėlės, atidžiau pažvelgti į kai kuriuos šios kalbos vystymosi ypatumus, bet ir suabejoti ne vienu populiariu mitu apie žydų kultūrą.

O kad pasimatymo skonį pajustumėte dar geriau, jūsų laukia skani staigmena! Galėsite paragauti slyvų, arbūzo ir vyšnių, taip šio pasimatymo skonį pajusite dar geriau.

Dirbtuves ves jidiš literatūros tyrinėtoja ir vertėja Goda Volbikaitė. Goda studijavo jidiš Haifoje, Berlyne, Diuseldorfe, baigė Vilniaus jidiš kalbos vasaros kursus, o šiuo metu yra Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro bendradarbė. Ji taip pat rašo tinklaraštį godainkovne.com, skirtą Kauno jidiš kultūrai.

Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 21 d. el. p.: ruta.gotika@gmail.com.

Spalio 23 d. Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno” padalinyje (Kauno g. 49) kviečiame žiūrėti filmus „Riedėjo gniūžtė į pietus” ir „Popierinė brigada”.

Riedejo_gniuzte_i_pietus

Kadras iš filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus“.

16 val. dokumentinio filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus” peržiūra su režisiere Ieva Balsiūnaite.

Filmo „Riedėjo gniūžtė į pietus” režisierė I. Balsiūnaitė viename interviu yra sakiusi: „Bene prieš dešimt metų sužinojau, kad beveik visi PAR gyvenantys žydai (šiuo metu apie 80 %) yra kilę iš Lietuvos. Tuo metu nenumaniau, kad su Pietų Afrika esame taip glaudžiai susiję. Pagalvojau, kad būtų įdomu šia istorija pasidomėti giliau, juk dažnai išgirstame būtent skaičius, statistiką ir kur kas rečiau žmones, kurie už tų skaičių slepiasi.” Taigi kas „slepiasi” už 11 asmeninių litvakų istorijų, pasakojamų filme, ir kviečiame sužinoti.

Trukmė 52 min. Filmas bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.

17.30 val. dokumentinio filmo „Popierinė brigada” peržiūra.

Australų režisierės Diane Perelsztejn sukurtame dokumentiniame filme „Popierinė brigada” pasakojama apie Vilniaus gete veikusią vadinamąją „Popierinę brigadą” – mokslininką Zeligą Kalmanovičių, mokytoją Rachelę Krinski, bibliotekininką Hermaną Kruką, poetus Šmerkę Kačerginskį ir Abraomą Suckeverį. Nacių verčiami šie intelektualai turėjo atrinkti vertingiausius YIVO institute buvusius žydų kultūrinius dokumentus, knygas, taip pat paveikslus, religinius objektus, kuriuos naciai planavo išgabenti į Vokietiją. Rizikuodami savo gyvybėmis minėti Vilniaus geto gyventojai stengėsi bent dalelę didžiulio ir svarbaus kultūrinio palikimo paslėpti ir išsaugoti ateities kartoms. Tik jų pastangų dėka dalis svarbių dokumentų nebuvo prarasta. Išsaugotos kultūrinės Vilniaus žydų vertybės šiandien yra Žydų moksliniame institute YIVO Niujorke ir Jeruzalės hebrajų universitete. Dalis šio palikimo saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Trukmė 1 val. Filmas įgarsintas lietuvių kalba.

Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 22 d. el. p.: ruta.gotika@gmail.com.

Spalio 24 d. 15 val. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 25) paskaita „Kaip žydai gyveno Klaipėdoje tarpukariu? Nuotraukos, personažai ir istorijos”.

Apie tarpukariu gausios Klaipėdos žydų bendruomenės gyvenimą pasakos profesorė habil. dr. Ruth Leiserowitz (Varšuvos Vokiečių istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja, Berlyno Humboldto universiteto istorijos profesorė). Mokslininkė jau ne vienerius metus tyrinėja Rytų Prūsijos ir žydų istoriją, yra asociacijos „Žydai Rytų Prūsijoje” pirmininkė ir kartu su asociacija surengė keletą parodų „Juden in Memel” (Klaipėda, 2005 m.; Niujorkas, 2013 m.), „Juden in Tilsit” (Sovetskas, 2009 m.; Kylis, 2011 m.) ir „Žydai Koenigsberge XX a. sandūroje” (Kaliningradas, 2018 m.).

Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 23 d. el. p.: ruta.gotika@gmail.com.

Tubianskiai

Verslininkai Henė ir Zalmanas Tubianskiai. XX a. 4-asis dešimtmetis. Iš knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai”.

Spalio 30 d. 14.30 val. Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno” padalinyje – knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai” pristatymas ir žydų muzikos koncertas.

Knygoje pateikti moksliniai straipsniai ir apžvalgos yra ilgametis žydų istorijos ir kultūros paveldo Žemaitijoje tyrėjų, knygos sudarytojų dr. Hektoro Vitkaus ir dr. Jolantos Skurdauskienės darbas. Susitikime su skaitytojais vienas iš knygos sudarytojų dr. H. Vitkus apžvelgs ir detaliau pristatys knygoje publikuojamų skirtingų autorių tekstus apie štetlų Žemaitijoje kasdienybę, buvusią vieną žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų Žemaitijos ješivą, Žemaitijos medinių sinagogų architektūrą, Lietuvos žydų kultūros paveldo išsaugojimą.

Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams skirtus renginius Klaipėdoje, žinoma, lydės muzika. Po knygos „Žemaitijos žydų kultūros paveldo atspindžiai” pristatymo turėsime progą artimiau susipažinti su žydų tautos muzika, klausyti ne taip dažnai skambančių ir klaipėdiečių klausai gal neįprastų hebrajų ir jidiš kalbomis atliekamų dainų. Muzikinius kūrinius atliks Olga Šard (Žorova), pritariant pianistui Sauliui Šiaučiuliui.

Operinio dainavimo aukštumų siekianti klaipėdietė Olga Šardt (Žorova) baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją, Gnesino valstybinį muzikos koledžą Maskvoje, tobulinosi Birmingemo konservatorijoje. Solistė yra daugelio konkursų prizininkė ir nugalėtoja. Ji dalyvauja ir televizijos projektuose – 2016 m. tapo projekto „Baltijos balsas” finalininke. Olga pati organizuoja savo solinius koncertus Lietuvoje, Europoje ir Izraelyje. Ji yra ne tik puiki solistė, bet ir šiltas žmogus, viską daranti su begaliniu nuoširdumu, todėl publika ją akimirksniu įsimyli, o jos atliekami kūriniai nepalieka abejingų.

Džiazo pianistas ir pedagogas Saulius Šiaučiulis baigęs studijas grįžo į gimtąją Klaipėdą ir įsitraukė į jos muzikinį gyvenimą, aktyviai reiškiasi kaip džiazo pianistas. Yra koncertavęs su žymiausiais džiazo ir akademinės muzikos atlikėjais Lietuvoje ir Europoje. S. Šiaučiulis yra sukūręs muziką Klaipėdos dramos teatro spektakliams, kompozitorius taip pat yra žinomas pedagogas.

Olga_Shardt_Siauciulis

Olga Šard (Žorova) ir Saulius Šiaučiulis. Organizatorių archyvo nuotr.

Dalyvių skaičius ribotas. Prašome registruotis iki spalio 29 d. el. p.: ruta.gotika@gmail.com.

Visi renginiai nemokami!

Lietuvos žydų istorijos metams minėti skirtų renginių Klaipėdoje iniciatorė – menotyrininkė Rūta Jakštonienė.

Renginius remia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Renginių draugai: Klaipėdos m. savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno” padalinys, Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Klaipėdos žydų bendruomenė.

Ekstremalios situacijos šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės metu visų renginių dalyvių prašome vadovautis LR SAM rekomendacijomis.

Parašykite komentarą