Tarptautinis Klaipėdos festivalis elinge: žėrinti marių muzika

2021 m. rugpjūčio 6 dieną Klaipėdos senajame elinge laukiama ypatingo simfoninės muzikos koncerto, kuriame su Roberto Šerveniko diriguojamu Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru gros smuiko virtuozas Maksimas Fedotovas.

Maksimas Fedotovas. Olego Nači nuotr.
Maksimas Fedotovas. Olego Nači nuotr.

„Klasikinė muzika pajėgi surinkti minias publikos, paliesti žmonių širdis bei virsti anšlaginiais koncertais. Svarbu žinoti, kad šią muziką reikia groti kitaip nei prieš 100 ar 10 metų. Klasikinė muzika – iškilių menininkų „rankų darbo” kūrinys, su kuriuo reikia elgtis ypač atsargiai, grojant pabrėžti gražiausius momentus ir nugludinti aštrius kampus. Reikia veikti taip, kad klausytojas, kartą tai išgirdęs, nebegalėtų atsitraukti ir ateitų nuolat. Kad jo pirmas kartas netaptų paskutiniu”, – sako M. Fedotovas.

Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje smuikininkas M. Fedotovas kartu su KVMT simfoniniu orkestru, vadovaujamu dirigento R. Šerveniko, atliks konservatyviojo romantiko Max´o Brucho koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 1 g-moll, op. 26. Neabejojame, kad koncerto publikos širdis sujaudins ir Camille’io Saint-Saënso (1835–1921) „Introdukcija ir rondo capriccioso” a-moll, op. 28 bei ištraukos iš Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta”, kurio premjerą Muzikinis teatras pristatys rugsėjį.

Išgarsino Paganinio kaprisus

„Rusiškuoju Paganiniu” Europos spaudoje vadinamasis M. Fedotovas – vienintelis pasaulyje smuikininkas, koncerte atlikęs visus Niccolo Paganini kaprisus su dviem garsiausiais meistrų Bartolomeo Giuseppe „del Gesù” ir Jean-Baptiste Vuillaume smuikais. Jis koncertuoja prestižiškiausiose pasaulio salėse, bendradarbiauja su geriausiais pasaulio orkestrais ir žymiausiais dirigentais. Jo koncertų maršrutai nusidriekia per penkis pasaulio kontinentus, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti pasaulinio lygmens žvaigždę ir klasikinės muzikos gerbėjams pajūryje. Smuiko virtuozo repertuare dominuoja sudėtingiausi, preciziško atlikimo reikalaujantys klasikinės muzikos šedevrai. 

M. Fedotovas yra pelnęs daugelį prestižinių apdovanojimų, tarp jų – P. Čaikovskio tarptautinio konkurso II premija, konkurso Genujoje I premija, konkurso Tokijuje aukso medalis bei kitos specialiosios premijos. O įrašyti virtuozo atliekami N. Paganinio „24 kaprisai” Japonijoje tapo perkamiausiu disku.

Lemtinga „Romeo ir Džuljetos” muzika

Dirigentą R. Šerveniką S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljetos” muzika lydi nuo pat jo tarptautinės karjeros pradžios 1997 m., kuomet Mstislavas Rostropovičius jį pakvietė asistentu į Eviano festivalį Prancūzijoje statyti būtent šio baleto. Įvairiems orkestrams R. Šervenikas dirigavo beveik visose Europos šalyse, taip pat Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje. 

Robertas Šervenikas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

R. Šerveniko repertuaras nuolat balansuoja tarp operos, baleto ir simfoninės muzikos, ypatingą vietą jame užima šiuolaikiniai kūriniai. R. Šervenikas yra daugelio Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmasis dirigentas, įrašęs kelias dešimtis šiuolaikinės muzikos kompaktinių plokštelių, nemažai jų – „Naxos”, „Finlandia Records” ir kitose įrašų kompanijose.

R. Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas, nuo 2021 m. kovo – Kauno valstybinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.  2008–2018 m. buvo LNOBT muzikos vadovas. Jis nuolat bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru. Intensyvi dirigento kūrybinė veikla 2005 m. buvo įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2016 m. – Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk”.

Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel” rašė: „Tai, kaip R. Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio, labiausiai įtempto protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Kaip ir tai, kaip atidžiai orkestras jo klauso ir derina aistrą su profesionalia precizija.”

KVMT informacija

Parašykite komentarą