„Klaipėdos muzikos pavasario“ pradžia: nemarioji klasika ir šiandienos autorių kūryba

Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ 2021 m. balandžio 1 d. 18.30 val. jau 46-ąjį kartą sveikinsis su klasikinės muzikos gerbėjais. Tik šiemet jo koncertai klausytojus pasieks internetu – išnaudodami moderniųjų technologijų galimybes, festivalio organizatoriai pažada saugiai bendrauti nuotoliniu būdu.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno. Vytauto Petriko nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno. Vytauto Petriko nuotr.

Simboliška, kad šiemetinį festivalį atvers Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programa, transliuojama iš Vilniaus – Lietuvos nacionalinės filharmonijos. 1976 metais būtent LNF iniciatyva buvo pradėta rengti festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Minėtos įstaigos meno kolektyvai iki šiol tebėra aktyviausi nuo 2005 metų Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio dalyviai.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras yra nuoseklus nacionalinės kultūros puoselėtojas, savo veikloje jungiantis baltišką ir europietišką muzikos atlikimo tradicijas. Solidus beveik 100 asmenų kolektyvas kasmet surengia apie 50 koncertų mūsų šalyje ir užsienyje. Jo repertuaro pagrindą sudaro klasikinė ir romantinė muzika, XX a. autorių kūryba. Išskirtinę vietą LNSO veikloje užima Lietuvos kompozitorių kūrinių atlikimas ir propagavimas.

Kolektyvui vadovauja dirigentas Modestas Pitrėnas – viena ryškiausių Lietuvos meninių asmenybių, sukaupęs vertingą profesinę patirtį tiek dirbdamas su simfoniniais ir kameriniais orkestrais, tiek rengdamas operų ir baletų pastatymus.

Specialiai „Klaipėdos muzikos pavasario“ festivaliui parengtoje LNSO programoje „Klasika šiandien“ darniai suskambės nemarioji klasika ir šiandienos autorių kūryba. Koncertą pradės Ludwigo van Beethoveno Septintosios simfonijos antroji dalis. „Šio kūrinio premjera, kuriai dirigavo pats autorius, buvo labai sėkminga, o antroji dalis sulaukė gausių ovacijų ir netgi buvo pakartota. Ilgainiui tapusi ženklišku ir vienu labiausiai atpažįstamų austrų genijaus kūrinių, ši dalis ir šių laikų scenose kartais atliekama atskirai“, – teigia M. Pitrėnas.

Dirigentas Modestas Pitrėnas. Vytauto Petriko nuotr.
Dirigentas Modestas Pitrėnas. Vytauto Petriko nuotr.

Vėliau skambės Beethoveno Septintosios simfonijos inspiruotas šiuolaikinio amerikiečių kompozitoriaus Michaelo Gordono kūrinys „Rewriting Beethoven’s Seventh Symphony“ / „Perrašyti Beethoveno Septintąją simfoniją“. Jo autorius teigia: „Brutali ir garsi Beethoveno muzika mane visada įkvepia. Tuo metu, kai ji buvo parašyta, tai buvo bene garsiausia muzika planetoje. Perrašydamas Beethoveno Septintąją simfoniją iš kiekvieno kūrinio dalies paėmiau po vieną fragmentą.“

„Gordonas pabandė savitai ir kartu labai gordoniškai aktualiai pažvelgti į Beethoveno „šokio apoteozę“, užgaunant prieštaringą ir agresyvią laikmečio dvasią, pabrėžiant vidinius konfliktus“, – pasidalijo nuomone M. Pitrėnas.

Beethovenas taip pat įkvėpė ir kompozitorių Vidmantą Bartulį. Pernai mus palikęs teatrališkasis kūrėjas prieš daug metų netgi pats vaidino savo performanse „Mein lieber freund Beethoven“, užsidėjęs milžinišką Beethoveno pomirtinę kaukę… Programoje bus atliktas V. Bartulio Koncertas fortepijonui ir orkestrui, turintis daug poteksčių ir patrauklumo, bet lengvai suvokiamas. Genialumas paprastume – šie žodžiai taikliai apibūdina minimalizmo stiliumi sukurtą opusą. Jo II dalis – tai autoriaus duoklė-paskyrimas jaunystės meilei Philipui Glassui. Tai tiesiog labai graži muzika, kuri netikėtai nutrūksta, kaip netikėtai nutrūko ir jo autoriaus gyvenimas…

„Bartulio opusas – vienas unikaliausių ir, mano galva, įdomiausių bandymų kurti fortepijoninio koncerto žanrą Lietuvoje. Jos autorius į mus kreipiasi nuoširdžia ir sujaudinta kalba, bandydamas nerimą tirpinti amžinybės perspektyvoje“, – pasakojo M. Pitrėnas.

Pianistas Petras Geniušas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Pianistas Petras Geniušas. Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

„Bartulis man yra žmogus – kūrėjas. Jis galėjo sukurti kažką iš oro. Jis sugebėjo parašyti paprastą, gražią melodiją ir harmoniją, kas yra labai sunku šiais laikais. Paradoksiška asmenybė buvo ir paslaptinga…“ – teigia charizmatiškasis solistas Petras Geniušas, atliksiantis Koncerto solinę partiją.

Šis pripažintas pianistas išsiskiria interesų įvairiapusiškumu ir nuolatinėmis naujų išraiškos formų, nekasdieniškų muzikinių ir dvasinių patirčių paieškomis. Meistriškai įvaldęs platų klasikinių ir romantinių kūrinių repertuarą P. Geniušas drąsiai neria į šiuolaikinės muzikos vandenis. Pianistas mėgsta ir noriai groja minimalistinę muziką. Jis kartu su LNSO prieš daug metų atliko V. Bartulio Koncerto fortepijonui ir orkestrui premjerą.

Tikimasi, kad festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ patenkins kokybiško profesionaliojo meno poreikį, padės atkurti bendrystės per muziką jausmą ir sustiprins viltį neilgai trukus ją išgirsti gyvai!

Koncerto „Klasika šiandien“ įrašo bus galima virtualiai klausytis balandžio 1 d. 18.30 val. Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir Klaipėdos koncertų salės interneto kanalais: YouTube, Facebook;

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kanalais: nationalphilharmonic.tv, Filharmonijos ir Skaitmeninės koncertų salės Facebook paskyrose, YouTube kanalu.

Daugiau informacijos apie festivalį.

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą