„Kišeninės simfonijos” – simfoniniai perliukai dainos formos kiaute

„Kurdami turėtume galvoti, kaip menas gali padėti visuomenei. O visuomenė nėra mažas menininkų būrelis, tai – mes visi”, – praėjusį rudenį lankydamasis Lietuvoje kalbėjo vokiečių kompozitorius ir muzikos prodiuseris Svenas Helbigas.

Sven_Helbig2

Svenas Helbigas. KKS archyvo nuotr.

Šį pavasarį jis vėl atvyksta į Lietuvą. Kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kamerinio orkestru S. Helbigas rengia baigiamąją „Klaipėdos muzikos pavasario” festivalio programą. Balandžio 21 dieną, penktadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje skambės S. Helbigo „Kišeninės simfonijos”. Autorius pats atliks elektronikos partiją, kurią papildys gyvais fortepijono bei vibrafono garsais. Koncerte taip pat dalyvaus šokėja Rūta Butkus, šiuolaikinio šokio kalba kursianti vizualų kontrapunktą muzikai.

Svenas Helbigas nėra stilius kryžminantis menininkas, nes jo nedomina žaidimai su tradicinėmis formomis ar klasikinių idėjų stilistinės metamorfozės. Užuot tai daręs, jis labai tvirtai jaučiasi šiuolaikinės studijinės muzikos srityje. Jo elektroninių takelių aranžuotės nugludintos iki tobulumo, juose girdėti ilgesingos melodijos, kerinčio grožio skambesiai ir sodrios harmonijos, bet tai nė kiek neprimena simfoninės muzikos kontrastų, moduliacijų ar plėtotės. Nė kiek nenuvertinant Helbigo kūrybos, galima sakyti, kad jis kuria savo miniatiūras su tikru profesionalo išmanymu, pateikdamas savo temas lengvai „virškinamų” trumpų (2–5 minučių trukmės) kūrinėlių pavidalu.

„Kišeninės simfonijos”, pasak kompozitoriaus, „tai simfoniniai perliukai dainos formos kiaute. Trumpi, pagavūs, tačiau perteikiantys klasikinių simfonijų didybę ir gelmę, šie kūrinėliai remiasi ilgaamže, šlovinga tradicija. Žinoma, juos galima perklausyti keliaujant nuo vienos metro stoties iki kitos, nes jie suteikia itin aukštos kokybės garsinį foną mūsų kasdieniam gyvenimui. Bet, kita vertus, įmanomas ir kitoks klausymosi būdas: pasinerti, mėginti ištęsti tas trumpas akimirkas ir priešintis laiko negrįžtamumui. Šiose dvylikoje miniatiūrų čia ir dabar kviečia šokiui amžinybę.”

Kiekvieną iš šių dvylikos miniatiūrų grindžia kontrastuojantys vaizdiniai. Tačiau visos turi ir vieną bendrą bruožą – jos primena kino muziką. Vaizdines asociacijas sukelianti muzikos kalba buvo sąmoningas S. Helbigo pasirinkimas. „Kažką pasakojančios harmonijos ir melodijos šiais laikais naudojamos tik filmuose. Į tai su panieka žiūrima teatre, tačiau kokia kita kryptimi norime pasukti naujosios muzikos raidą po Stockhauseno? Vos tik kas nors sukuria gražią melodiją, kuri tarp kita ko atspindi ir tai, ką šiandien patiria šiuolaikinis menininkas, išsyk kyla asociacija su kino muzika. Dauguma kompozitorių stačiai pasipiktintų, jeigu jų muziką kas palygintų su kino muzika. Bet man tai atrodo nuostabu, nes šie kūrinėliai yra tarsi trumpi pasivaikščiojimai per gyvenimą.”

Nuostabu tai, kad šis savitas kūrėjas renkasi ne tik garsias didmiesčių scenas, bet ir paprastas koncertų sales. Savo muzika S. Helbigas kviečia žmones ir jie ateina jo paklausyti. Pasirodymuose jis sujungia gyvą klasikinio orkestro ar choro skambesį su elektronika, pritaiko tinkamą apšvietimą ar vizualizacijas. Visame pasaulyje vykstantys jo koncertai sutraukia minias žmonių.

Pasak S. Helbigo, „muzikoje yra didelė praraja tarp naujų avangardinės muzikos kūrėjų ir senosios tradicijos meistrų. Bet kas gi rašo muziką žmonėms, kasdien einantiems į darbą? Visada kurdamas užduodu sau klausimą: ar žmonės mane supras? Matau, kad jie yra atviri ir gali priimti sudėtingą muziką. Jei klausytojai gali pajusti, kad muzika yra skirta jiems, tai veikia”.

Visame pasaulyje koncertuojantis S. Helbigas savo kūryba randa kelią į kiekvieno klausytojo širdį. Kviečiame ir Jus tuo įsitikinti! Kviečiame kartu užverti „Klaipėdos muzikos pavasarį!”

Klaipėdos koncertų salės informacija, parengė Loreta Narvilaitė

Parašykite komentarą