Gediminas Gelgotas: mėgstu bristi į nepažįstamus vandenis

Vienas reikšmingiausių klasikinės muzikos festivalių Šveicarijoje – „Verbier“ – šiemet jaunam lietuvių muzikui Gediminui Gelgotui pasiūlė tapti reziduojančiu kompozitoriumi, o po jo kūrinio atlikimo festivalyje jam įteikė specialų „Prix Foundation Neva“ apdovanojimą. 28 metų menininko muzika jau skambėjo didžiosiose  klasikinės muzikos festivaliuose: „Schlesweg-Holstein“, „Young Euro Classics“, „Beethovenfest“, „Usedomer“ ir kituose.

Gediminas Gelgotas

Būdamas 23 metų, G. Gelgotas pasirašė kontraktą su stambia muzikos leidybos kompanija „Peermusic Classical New-York – Hamburg“, o tarptautines koncertų sales jam atvėrė kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“. Jauno kompozitoriaus įkurtas Naujų Idėjų Kamerinį Orkestras, sutrumpintai vadinamas NIKO, spalio 6 d. Vilniaus Rotušėje pradės jau devintąjį savo koncertų sezoną.

Gerbiamas Gediminai, pokalbį norėčiau pradėti nuo beveik prieš metus, rugsėjo mėnesį,  buvusio įvykio. Tada aštuonios didžiosios Vokietijos radijo stotys – NDR Kultur, Nordwestradio, Kulturradio, MDR Figaro, WDR3, HR2, SR2 Kulturradio, SWR2 – vienu metu transliavo Jūsų muziką. Ką Jūs tuo metu veikėte?

Aš tuo metu buvau Lietuvoje. Kažkurią vieną iš šių radijo stočių susiradau internete ir pasiklausiau, buvo labai įdomu, nes skambėjo įrašas mano kūrinio „Never Ignore the Cosmic Ocean“, kuris prieš tai buvo atliktas Schleswig-Holstein muzikos festivalyje. Jie tą įrašą nusprendė ištransliuoti per visas šias radijo stotis. Dabar neatsimenu, kiek milijonų žmonių, kokia auditorija turėjo tai išgirsti, bet, žinoma, labai didelė. Tai man buvo ir garbė, ir džiaugsmas.

Kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“ yra pelnęs daugelio žymių kultūros ir meno veikėjų dėmesį. Pavyzdžiui, dirigento Kristjano Järvio įtaka Jūsų kūrybos viešinimui yra nemaža. Pradėjęs vadovauti Mitteldeutscher Rundfunk (MDR) orkestrui, jis skyrė didelį dėmesį Jūsų kūrybai.

Taip. Turbūt visada kompozitorius (na, jeigu jam pasiseka), turi dirigentą, kuris dažnai atlieka jo kūrinius, inicijuoja naujų rašymą. Sutampa, pavyzdžiui, meninės vertybės ir principai. Tikriausiai dirigentas kompozitoriui yra pagrindinis vadybininkas. Ne kokia nors vadybos agentūra ar kiti būdai, bet būtent dirigentas, kuris įtraukia į programas, organizuoja, kad kompozitorius gautų užsakymus.

Tik susipažinus su Järviu, iš karto gimė mūsų draugystė. Jis išgirdo kūrinio „Never Ignore the Cosmic Ocean“ kamerinę versiją, kuri jam labai patiko, nes ten muzikantams reikia kalbėti, repuoti, dainuoti ir yra judesys. Nusprendęs, kad tai labai tiks jo Baltijos Jaunimo Orkestrui, paprašė manęs pritaikyti kūrinį. Dabar šita kūrinio versija yra pati populiariausia. Vakar ji skambėjo Glinkos kapelos salėje, Sankt Peterburge, o rytoj skambės Beethoveno festivalyje Bonoje ir tada laukia dar du atlikimai šią savaitę Italijoje.

Jūsų orkestras šiemet atidarys savo devintą koncertų sezoną Vilniaus rotušėje. Devyneri metai, jeigu žiūrėtumėme į žmogaus augimą, brendimą, yra tikrai nemažai – tai jau asmenybė. O jeigu kalbėtumėme apie Jūsų Naujų idėjų kamerinį orkestrą?

Mums patiems tai yra tikrai nemažai. Atrodo – kaip čia taip greitai? Kitais metais – dešimtas sezonas! Tikimės, kad bus dar daug daugiau gimtadienių.

Kokius kūrinius šiam sezonui Jūs parašėte savo orkestrui?

Dabar gyvename tokiu laikotarpiu, kai rašau savo simfoninį kūrinį, todėl visos mano kūrybinės pajėgos yra sufokusuotos ten, nes tai kiekvieną dieną reikalauja daug valandų darbo. Atidarymo koncerte grosime mano paties muziką. Faktiškai pademonstruosime po kūrinį iš kiekvienų metų nuo NIKO atsiradimo. Koncerto metu aš improvizuosiu. Žiūrėsime, kas gausis (juokiasi). Bet tikrai bus labai graži, retrospektyvinė programa.

Gewandhaus salėje Leipzige įvyks Jūsų simfonijos premjera. Gediminai, į šią salę daug kas nori pakliūti. Ji reikalauja itin aukštos meninės kokybės ir kūrinio, ir jo atlikimo. Ar tai Jums kelia didžiulį stresą?

Taip, streso turbūt yra (juokiasi). Bet jo visada yra – ir einant ant scenos, ir kuriant. Kūryba yra labai keistas darbas. Kaip atlikėjas, kartais jaučiu baimę lipti ant scenos. Kaip kompozitorių, mane ne sykį buvo išgąsdinusi mintis – o kas, jei visa tai, ką tu čia parašei, yra visiška nesąmonė? Ypač taip būna atsiradus norui bristi į nepažįstamus vandenis, ką aš labai mėgstu daryti… Rašydamas „Never Ignore the Cosmic Ocean“, kuris dabar yra tikriausiai populiariausias mano kūrinys, rašiau kalbėjimo ir dainavimo dalis ir momentais mane apimdavo stresas. Galvojau – o kas jei žmonės juoksis, jei čia visiška nesąmonė? Manau, kad gera mintis ar idėja dažnai yra šalia tokios, kuri gali pasirodyti visiškai nenormali. Nes iš tikrųjų nėra kaip pamatuoti, rašai taip, kaip jauti. Dėl to ir jauti stresą šiame darbe. Bet džiaugiuosi artėjančiu atlikimu simfonijos, nes gerai pažįstu dirigentą ir juo labai pasitikiu. Jis žino mano braižą ir dar vienas dalykas, kuris mane labai ramina, – ant scenos bus ir NIKO. Šis orkestras atspindi mano, kaip kompozitoriaus, evoliuciją. Žodžiu, garbė, įvertinimas ir jaudulys viename.

O kada šitą kūrinį išgirs Lietuvos klausytojai? 

Nežinau, ar galiu sakyti, kur ir kada tiksliai, bet pažadu, kad jis bus atliktas ateinančią vasarą. Ir klausytojai greit sužinos apie tai, nes sutartis jau pasirašyta.

Viso pokalbio klausykitės čia: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011141149