Daumanto Kirilausko brandos metas

Solinis rečitalis – geriausia proga atlikėjui parodyti tiek savo profesinį meistriškumą ir menines ambicijas, tiek atverti savo vidinį pasaulį ir užmegzti dialogą su klausytoju. Kartais tokie menininkų atsivėrimai būna tiesiog stulbinantys savo turiniu ir gelme. 2019 m. lapkričio 15 dieną, penktadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salės kamerinėje erdvėje (I aukšto fojė) savo rečitalį surengsiantis pianistas Daumantas Kirilauskas priskiriamas prie tų atlikėjų, kuriems būdinga gili, išgyventa rimtis, sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą.

11_15_Brandos_metas

Daumantas Kirilauskas. Organizatorių archyvo nuotr.

Šio pianisto repertuare baroko epochos genijus Johannas Sebastianas Bachas užima vieną svarbiausių vietų. Atlikėjas įrašė ir išleido tris J. S. Bacho klavyrinius koncertus, visas šešias partitas. Natūrali progresija seka ir siuitos žanro keliu. Jau atliktos dvi „Prancūziškos siuitos”: Nr. 3 ir Nr. 6. Būsimoje programoje išgirsime dar dvi: Nr. 4 ir Nr. 2. Pasak didžiausių pasaulio pianistų, tai siuitos, reikalaujančios aukščiausio lygio meistriškumo.

Vokiečių romantiko Franzo Schuberto Sonata As-dur yra viena iš septynių kompozitoriaus ankstyvųjų sonatų. Joje apčiuopiamas idėjų originalumas, naujas, šviežias skambesys. Nepaisant to, kad tai yra ankstyvoji sonata, jaučiama F. Schuberto kaip kompozitoriaus branda – juk iki tol jau buvo sukurtos penkios simfonijos ir gausybė dainų.

D. Kirilausko rečitalio programą „Brandos metas” užbaigsianti vengrų romantiko Ferenzo Liszto Sonata h-moll, be abejonės, yra brandžiausias šio vengrų romantiko kūrinys, jo kūrybinių galių įrodymas. Ji pripažinta didingiausia sonata fortepijonui, sukurta po Ludvigo van Beethoveno laikų, šiandien atliekama net ir tų pianistų, kurie paprastai ignoruoja F. Liszto kūrybą. D. Kirilauskui tai yra sugrįžimas prie šios sonatos po 19 metų pertraukos.

Būtent tiek laiko praėjo po to, kai D. Kirilauskas su pagyrimu baigė Zalcburgo Mozarteumą – visame pasaulyje pripažintą Muzikos ir dramos universitetą. Prieš tai jis buvo baigęs M. K. Čiurlionio meno mokyklą Vilniuje. Studijų metai, praleisti turtingas menines tradicijas puoselėjančiame Wolfgango Amadejaus Mozarto gimtajame mieste ir profesoriaus Karl-Heiz Kämmerlingo fortepijono klasėje įgytos žinios, tikėtina, subrandino atsakingą pianisto požiūrį į savo profesiją. Sugrįžęs iš Austrijos, po metų jis pradėjo dirbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur iki šiol savo patirtimi sėkmingai dalinasi su jaunaisiais pianistais.

D. Kirilauskas yra daugelio Lietuvos ir užsienio muzikos festivalių dalyvis. Jis išleido net 13 solinių albumų, kuriuose įrašė visas J.S. Bacho partitas, 13 L. van Beethoveno sonatų, 3 Sergejaus Prokofjevo sonatas ir nemažai šiuolaikinės muzikos. Jis yra atlikęs keletą lietuvių autorių kūrinių premjerų, tarp jų – ir dedikuotų jam. Dalis šių kūrinių skamba pernai išleistoje dviguboje kompaktinėje plokštelėje „Nepriklausomas veiksmas”. Joje taip pat įrašyti fortepijonui ir styginiams sukurti Osvaldo Balakausko „Dialogai” bei Juliaus Andrejevo „Sakmė”. Atliekant pastarąjį kūrinį D. Kirilauskui talkino Klaipėdos kamerinis orkestras. Su šiuo kolektyvu ir jo meno vadovu Mindaugu Bačkumi pianistui dažnai tenka bendradarbiauti.

Nuo šių metų D. Kirilauskas yra Austrijos fortepijonų gamintojo Bösendorfer artistas. Pasak muzikologo Donato Katkaus, „D. Kirilauskas yra aukšto lygio pianistas. Jis jau visai subrendęs muzikas, su savu pasaulio matymu, meninėmis koncepcijomis, įtaiga ir kultūra. Jis jau priklauso pasaulio pianistų elitui. [...] Man regis, jis turi retą menininko etiką, savo gyvenimo tikslą, kuris yra aukštesnis negu vien tik klavišų spaudymas”.

Klaipėdos koncertų salės informacija

Parašykite komentarą