Meno kiemo dirbtuvėse dūzgia audimo staklės

Klaipėdos senamiestyje, Meno kieme (Daržų g. 10), veikiančiose dirbtuvėse galima susipažinti su audimo amatu – stebėti, kaip senovinėmis staklėmis audžiamas audeklas, o juostų audimo rėmeliuose „auga” šimtaraštė. Dirbtuvės veikia antradieniais – penktadieniais 11.00 – 19.00 val. Kultūros kvartalo įveiklinimo projektą „Amatystė. Mažosios Lietuvos dimai”, dalinai finansuojamą Klaipėdos miesto savivaldybės, vykdo Klaipėdos etnokultūros centras.

Organizatorių nuotr.

Audimo amatas įdomus ne tik miestą lankantiems turistams, bet ir patiems miestelėnams. Mažojoje Lietuvoje XIX – XX a. I pusėje moterys namuose audė medžiagas drabužiams bei dekoratyvinę buitinės paskirties tekstilę iš naminių bei fabrikinių siūlų. Kelnėms, marškiniams, paklodėms audė lygius audinius iš lino, medvilnės, o sijonams – dryžuotus arba languotus vilnonius. Lininės, medvilninės staltiesės austos šachmatiniais langelių raštais, puoštos peltakiais, nėriniais. Naminiai rankšluosčiai naudoti ne tik šluostytis, bet ir papuošimui, dovanoms. Jie audžiami dimais, ruoželiais arba atlasu, galuose pintos arba austos „karbatkos” bei spurgos. Seniausi rankšluosčiai – iš lino, vėliau naudojo ir medvilnę. Staklėmis išausdavo siaurus audinius, tad didesni gaminiai, tokie kaip staltiesės, drobulės, buvo susiuvami iš dviejų palų, viduryje įtaisant puošnią nertą, pintą ar siuvinėtą detalę. Merginos audė kraičiui, moterys – buičiai ir dovanoms.

Atskirą austų rankdarbių sritį sudaro juostos. Regione naudotos dviejų skirtingų tipų juostos: plačiosios ir siaurosios – pakelės, rištuvai, šimtaraštės. Plačiosiomis juostomis apsijuosdavo drabužius per juosmenį. Šios juostos galuose puoštos kutais iš įvairiaspalvių audinių atraižėlių. Pagrindas baltas, ornamentai – mėlyni, raudoni, žali, pakraščiuose įausti ryškių spalvų siūlai. Vienoje juostoje komponuojami 1-3 motyvai. Siauromis 2-3 cm pločio juostelėmis parišdavo kojines, autus, delmonus, aprišdavo apeiginius daiktus, dovanas, puošė žirgus. Šios juostelės buvusios dvejopos: paprastos, kuriose įaudžiamas pasikartojantis ornamentas, ir šimtaraštės, kuriose tilpdavo iki 30 skirtingų ženklų arba ištisi tekstai. Dugnas dažniausiai spalvotas: juodas, violetinis, smaragdinis, oranžinis, vyšninis, mėlynas, rudas. Šios juostelės dovanotos atvykusiems brangiems svečiams, vestuvinių apeigų metu.

Daugelis lankytojų, pamatę audimo dirbtuvėse kabančią audinių ekspoziciją, sakosi panašius rankdarbius matę vaikystėje, močiutės skrynioje. Daugelis stebisi ryškiomis, bet itin skoningai derančiomis lovatiesių spalvomis, raštais, rankšluosčių galų pinikais, siuvinėjimais, ryškiomis monogramomis. Akį traukia pačios audimo staklės, mestuvai, verpimo ratelis, šaudyklės, šeivos ir kiti audimui reikalingi įrankiai. Įdomu stebėti dirbtuvėje triūsiančios audėjos Linos Pečiulytės darbą. Staklėse audžiamos prijuostės pagal Mažosios Lietuvos regione užfiksuotus pavyzdžius. Atkakliausiems leidžiama ruoželį paausti patiems ir įsitikinti, kad tai – sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės ir ištvermės. Moterys, mokančios austi juostas, tačiau neturinčios reikiamų priemonių, gali ateiti į dirbtuvę ir austi čia esančiomis juostų audimo staklytėmis.

Audimo dirbtuvės veiks iki pat rugsėjo vidurio. Jose planuojama išausti audinius prijuostėms, marškiniams, vykdyti edukacinius juostų audimo užsiėmimus. Čia laukiami ir miestą lankantys turistai, ir amatais, rankdarbiais besidomintys klaipėdiečiai.

Klaipėdos etnokultūros centro informacija