POETINĖ PROVOKACIJA V. KITA JUOZO ERLICKO PUSĖ

Šias poetines provokacijas galima vadinti ir eksperimentu, apklausa ar tiesiog pokalbiais. Jie įvyko pastebėjus sutrikusį „poezija ↔ žmogus” ryšį ir buvo įkvėpti Mindaugo Nastaravičiaus laidos „Literatūros akiračiai” per LRT radiją.

Ar klaipėdiečiai skaito poeziją? Ar ji reikalinga bei naudinga žmogui? Ar kiekvienas gali būti poetas? Apie ką yra Juozo Erlicko eilėraštis „Ten”? Atsakymų ieškota vaikštinėjant po tokias poetiškas vietas kaip turgavietė, senamiestis ar miegamųjų rajonų kiemai… 

TEN

Ten už girių, toli,
Aš girdėjau kadais,
Mėlynuoja šalis
Mėlyna kaip linai,

Ten seneliai jauni,
O tėvai – kaip vaikai,
Ten sueina visi
Nukeliauti keliai.

Miega tavo žaislai
Ten toli palikti,
Ir kas buvo seniai –
Ten be galo arti,

Kai vaidenasi toliuos,
Ko niekad nebus –
Tai šalis mėlynoji
Tau siunčia sapnus,

Ką seniai pamiršai,
Ten surasti gali, –
Nebuvau aš tenai,
Bet yra ta šalis…

Juozas Erlickas (g. 1953) – gana produktyvus ir įvairiapusiškas literatūrinio lauko humoristas, išleidęs eilėraščių, pjesių, kompaktinę plokštelę, humoreskų bei prozos kūrinių. Erlicko humoro, kaip yra pastebėjęs S. Parulskis, „nesupranta užsieniečiai. Jo juokas tiesiai iš lietuvių kalbos šaknų”. Eilėraštis „Ten” atskleidžia ir kitą – lyriškąją – humoristo pusę.

Parašykite komentarą