Pagiriamasis žodis uostamiesčio leidykloms ir leidėjams

Konkurso „Klaipėdos knyga 2019″ finaliniame renginyje paskelbti nugalėtojai – skaitomiausia ir gražiausia metų knygos, apdovanoti jų leidėjai. Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvavo 25 pernai Klaipėdoje parašytos ir (ar) išleistos knygos, 15 uostamiesčio leidyklų ir leidėjų, 10 autorių klaipėdiečių, knygas išleidusių kitose Lietuvos leidyklose.

Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvavo 25 pernai Klaipėdoje parašytos ir (ar) išleistos knygos.

Pagarba krašto kūrėjams

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka kasmet organizuoja „Klaipėdos knygos” konkursą. Nuo 2006-ųjų rengiami Klaipėdos metų knygos rinkimai – lyg generalinė repeticija prieš didžiausią knygos šventę – Vilniaus knygų mugę, leidžianti stabtelėti, pasidžiaugti ir įvertinti uostamiesčio leidybą. Kartu tai didžiulė šventė visiems, savo gyvenimą siejantiems su knyga. Anot bendrovės „Papyrus Lietuva” atstovės ir gražiausios Klaipėdos metų knygos rinkimų komisijos narės Vilijos Liutkevičienės, iki šiol yra tik du miestai, rengiantys knygos konkursus ir ilgiausiai išlaikę šią tradiciją, – Vilnius ir Klaipėda (nuo 2018 m. prisijungė ir Šiauliai). Tokia pagarba savojo krašto kūrėjams – didelė vertybė.

Biblioteka yra ta erdvė, kuri buria kultūrinę bendruomenę, o knygos konkursas – nepaprasta galimybė susipažinti su Klaipėdoje išleistomis knygomis (kasmet rengiamas ne tik konkursas, vyksta ir visų per metus išleistų spaudinių paroda), susitikti su rašytojais, leidėjais, knygos menininkais ir skaitytojais. Ir tikrai nereikėtų koncentruotis į rezultatą, nors rungtyniavimas skatina progresą – kasmet vis tobulėja ir gražėja klaipėdiečių knygos. Vis dėlto į konkursą rengėjai siūlo žiūrėti kaip į žaidimą, kuriame pralaimėjusiųjų nėra, nes kiekviena nauja knyga yra vertybė.

Populiariausios Klaipėdos 2019 metų knygos „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?“ kūrėjų ir leidėjų komanda. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Konkurso tikslas – paskatinti leidėjus ir pasidžiaugti, kas nuveikta, aptarti, bet ne sukritikuoti, o gražiai dirbančiuosius ir paskatinti. Kasmet analizuojant konkursui pateiktų knygų tematiką, džiaugiasi širdis, kad tendencija nesikeičia, tik vis labiau ryškėja, kad leidyklos, leidėjai ir autoriai dirba, kuria savo miestui ir kraštui: beveik visuose pateiktuose leidiniuose atsispindi miesto istorija, jo kultūrinis gyvenimas, buitis, jūrinis mentalitetas, pristatomos iškilios Klaipėdos krašto asmenybės. Dar vienas konkurso pranašumas – knygų reklama: per visą konkurso laikotarpį – nuo sausio pradžios iki vasario pabaigos bibliotekose pristatomos visos konkurse dalyvaujančios knygos, apie jas rašoma Klaipėdos dienraščiuose, interviu su knygų autoriais transliuojami Lietuvos radijo bangomis, knygų sutiktuves mielai filmuoja ir rodo „Balticum” televizija.

Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka kasmet įvertina ir paskatina knygų leidėjus ir kūrėjus už leidinius, atspindinčius Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos dvasią, apdovanoja Klaipėdoje išleistą gražiausią ir populiariausią knygas. Į pastarąjį titulą gali pretenduoti ne tik Klaipėdoje pasirodžiusios, bet ir klaipėdiečių autorių kitų miestų leidyklose išleistos knygos. Konkurso mecenatas daugelį metų yra žinomas uostamiesčio verslininkas Rimantas Cibauskas.

Laimėjo knyga vaikams

Vasario 18-ąją šventiškai baigėsi 14-asis Klaipėdos knygos konkursas. Populiariausios ir gražiausios 2019 m. Klaipėdos knygų leidėjai apdovanoti prizais – metalo plastikos meistro Sauliaus Bertulio sukurtais emalio meno darbais. Aušros Mačiulaitienės emalio meno kūriniu buvo pagerbtas ir ištikimas konkurso finansinis rėmėjas – bendrovės „Mūsų laikas” valdybos pirmininkas R. Cibauskas.

Bibliotekos padėka – ištikimam konkurso finansiniam rėmėjui. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Konkursui buvo pateiktos pernai išleistos 25 knygos. Iš jų 15 išleido Klaipėdos leidyklos ir leidėjai, 10 – klaipėdiečiai autoriai, išleidę knygas kitur. Populiariausios knygos titulo galėjo siekti visos knygos, o į gražiausios vardą galėjo pretenduoti tik Klaipėdoje išleistos. Tokia konkurso nuostatų pataisa buvo priimta praėjusiais metais, kad per daug nebūtų nutolta nuo pirminės renginio idėjos – skatinti ir palaikyti leidybą Klaipėdoje.

Populiariausią knygą gyventojai rinko balsuodami internetu ir šešiuose Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos padaliniuose. Dėl jos savo nuomonę pareiškė 2 612 skaitytojų.

Nė vienas iš konkurse dalyvavusių leidinių neliko rinkėjų nepastebėtas, o nugalėjo vaikams skirta knyga „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?”, išleista Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje. Tai Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos projektas. Gausiai ir išradingai iliustruoto leidinio sumanytoja – vokalo pedagogė Livija Trakumienė šioje knygoje kviečia išlaisvinti muziką savyje, džiaugtis, improvizuoti ir muzikuoti. Prie „užburtojo orkestro” gelbėjimo operacijos taip pat prisidėjo Andra Lukošienė, Aušra Smičiūtė-Butkevičienė, Audronis Trakumas ir knygos iliustratorė Monika Šlančauskaitė. Atsiimti pelnyto apdovanojimo atskubėjo visa kūrybinė komanda.

Populiariausia Klaipėdos 2019 m. knyga – „Luizianos paslaptis. Kaip išgelbėti užburtąjį orkestrą?”, išleista Sauliaus Jokužio leidykloje-spaustuvėje. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vertino pagal standartus

Gražiausios 2019 metų Klaipėdos knygos rinkimų komisijai vadovavo Darius Kisielius – dizaineris, tipografijos entuziastas, kuriantis ir prekės ženklus, pakuočių ir skaitmeninį dizainą. D. Kisielius aktyviai dalyvauja Lietuvos grafinio dizaino asociacijos veikloje ir dėsto grafinį dizainą „Baltic Talents” akademijoje. Gražiausios knygos rinkimų komisijoje su juo dirbo dizaineriai Jūratė Bizauskienė, Arūnas Juozapaitis, Lina Ličkienė, Virginijus Bakas, fotomenininkas Remigijus Treigys ir bendrovės „Papyrus Lietuva” atstovė Vilija Liutkevičienė.

Stabtelėkime prie tų knygų, kurios labiausiai patraukė komisijos dėmesį. Knygos ekspertai leidinių grožį vertino pagal respublikinius knygos vertinimo standartus. Tai kriterijų visuma, lemianti knygos kokybę. Taigi buvo vertinami knygų maketai, originalumas, poligrafijos, iliustracijų ir nuotraukų kokybė, šrifto ir popieriaus parinkimas. Skaitytojai dažniausiai nepastebi niuansų ir mažų trūkumų, kuriuos įžvelgė komisija. Tačiau visiems akivaizdūs technologiniai trūkumai: jei sunkiai verčiami knygos puslapiai, netinkamai pasirinktas popierius ar popieriaus kryptis, jeigu knygos šriftas per smulkus, puslapiuose per mažai erdvės, tekstas suspaustas. Kartais labai gerą produktą sugadina ir prasta leidyba.

Anot komisijos pirmininko D. Kisieliaus, geras leidinio dizainas yra toks, kurio nematyti. Knyga arba limpa prie rankos, arba ne.

Nustebino svoriu

Tarp pretendenčių į gražiausias buvo abi leidyklos „Libra Memelensis” knygos, sumaketuotos dizainerės Jolantos Mažeikaitės.

Leidinyje „Mano receptų knyga: Hertos Gelžus Klaipėdos krašto kulinarinio paveldo atradimai” komisija įžvelgė per daug interpretacijos: imituotas „marmurinis” popierius, pasirinktas per įmantrus šriftas, tačiau, anot žinovų, leidinio maketui pritrūko jautrumo.

Leidyklos „Libra Memelensis“ savininkas K. Demereckas apdovanotas už albumą „Kretingos krašto praeities vaizdai“. Vytauto Liaudanskio nuotr.

O enciklopedinis leidinys „Kretingos krašto praeities vaizdai” (autoriai Julius Kanarskas, Kęstutis Demereckas), kuriame surinkti Kretingos krašto fotovaizdai nuo XIX a. vidurio iki XX a. vidurio, nustebino savo apimtimi, įdėtu darbu ir tiesiogine bei perkeltine to žodžio prasme – svoriu. Albumas sveria beveik penkis kilogramus, informacijos jame pateikta tiek daug, kad leidinį buvo galima suskaidyti į kelis tomus. Sutvarkyti tokį informacijos srautą buvo nemenkas iššūkis dizainerei J. Mažeikaitei. Smulkių klaidų išvengti nepavyko, albume trūksta pauzių, erdvė ne visur suvaldyta, priekaištų susilaukė leidiniui parinktas netinkamas kreidinis popierius. Kartu, įvertindama albumo apimtį, komisija konstatavo, kad leidinio trūkumai yra neesminiai. Komisijos pirmininkas D. Kisielius gyrė knygos viršelį už jautriai parinktą ir puikiai pritaikytą plakatišką nuotrauką.

Komisija vienbalsiai nusprendė leidėją K. Demerecką apdovanoti diplomu už surinktos vaizdinės medžiagos istorinę vertę ir leidybinės tematikos tęstinumą leidykloje „Libra Memelensis”. Dizainerę J. Mažeikaitę buvo nuspręsta įvertinti diplomu už leidinio medžiagos suvaldymą.

Subtilūs dalykai

Daugybės komplimentų susilaukė VšĮ „Verslas ar menas” išleista Algirdo Toliato knyga vaikams „Dievo vaikų planeta”. Tai kunigo A. Toliato šiuolaikiškai parašyta ir dailininkės Kristinos Norvilaitės grafiškai iliustruota istorija. Knygos formatas ir lakoniškas viršelis, atrodo, niekuo nėra ypatingi, tačiau maloniai stebina leidinio vidus. Knyga sudaryta iš skirtingų, tarpusavyje darniai derančių spalvotų puslapių. „Surinkti, atrasti tam tikrą paletę yra jautrus, subtilus dalykas, – teigė komisijos pirmininkas D. Kisielius. – Šios knygos kūrėjas su užduotimi, akivaizdu, susidorojo.” Dizaineris V. Bakas turėjo priekaištų dėl šrifto ir nevaikiškų iliustracijų, bet, jo nuomone, maketą galima pateisinti eklektišku stiliumi. R.Treigys pastebėjo, įžvelgė, o gal ir atrado žaidybinę – pažintinę šios knygos funkciją: „Juk galima vaikui pasakyti: atversk geltoną puslapį ir surask konkrečią iliustraciją. Argi tai ne mokymas? Žinoma, kad taip.”

Į finalinį konkurso „Klaipėdos knyga 2019“ renginį Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje susirinko knygų leidėjai, autoriai, kiti kūrėjai ir skaitytojai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Komisija vieningai nutarė knygos „Dievo vaikų planeta” leidėją VšĮ „Verslas ar menas” apdovanoti diplomu už išskirtinį knygos apipavidalinimą ir asmeninį požiūrį į vaikišką knygą.

Esminių priekaištų nesulaukė Romaldo Adomavičiaus ir jo sūnaus Romualdo žinynas „Prie Lietuvos laivyno ištakų: žmonės ir laivai” (leidėjas – Lietuvos jūrų muziejus). Puiki knyga, jautriai sukurtas viršelis, tvarkingas maketas, tačiau leidiniui pritrūko savitumo. Komisijos nariams nepatiko dirbtinai išretintas tekstas, išaugusi knygos apimtis ir šriftų įvairovė. Jūrų muziejaus knygos visada kokybiškos, gerai sumaketuotos, tačiau norisi pokyčių.

Nutarta pastarosios knygos dizainerį Gedą Čiuželį apdovanoti diplomu už profesionalumą ir tvarkingą knygos maketą.

Gražiausias – fotoalbumas

Gražiausios 2019 m. Klaipėdos knygos titulas atiteko fotoalbumui „Aleksandras Dapkevičius” (sudarytoja Danguolė Ruškienė, knygos dizaineris Gytis Skudžinskas, spausdino „Druka”).

Gražiausia knyga išrinktas A. Dapkevičiaus fotografijų albumas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

G. Skudžinskas, anot albumo sudarytojos D. Ruškienės, yra išskirtinis knygos menininkas. Didžiulis jo pranašumas – neabejotina kompetencija ir informacijos, su kuria tenka dirbti, išmanymas. Gyčiui pažįstama daugumos Klaipėdos fotomenininkų kūryba, tad jo pastabos ir pasiūlymai buvo labai vertingi.

Kvadratas albumo formai pasirinktas ne atsitiktinai – didžioji dalis A. Dapkevičiaus nuotraukų yra būtent tokio formato. „Norėjau, kad leidinys būtų ne tik reprezentatyvus, bet ir patogus vartyti, – teigė sudarytoja. – Albumo skyriai savaime susidėliojo peržiūrėjus A. Dapkevičiaus archyvą – fotografijas, koliažus, dokumentus, publikacijas. Tada ir gimė idėja, kad juos reikia atskirti ne pavadinimais, bet anuomet rašiusių autorių, taip pat ir paties A. Dapkevičiaus mintimis, citatomis.” Vizualus sprendimas – šriftai, spalvos, viršelis ir kitos jautrios detalės – neabejotinas G. Skudžinsko nuopelnas.

Fotografas ir fotomeno žinovas R. Treigys teigiamai įvertino albumo formatą, maketą, tačiau, anot jo, leidiniui pristigo originalumo – tokių yra ne vienas. Bet knygos sudarytoja argumentuotai atrėmė šią pastabą: „Tik taip įsivaizdavau A. Dapkevičiaus kūrinių albumą. Net nesvarsčiau, kad reikėtų ieškoti novatoriškesnių formų ar neįprastų sprendimų. Man jis – klasikas. Nors kūrybos pabaigoje pasuko kitu keliu, nuosaikumą ir estetinį skonį jis išlaikė iki pat savo gyvenimo pabaigos. Manau, kad, pasirinkus kitokį sprendimą, pristatymas neatrodytų natūralus, atskiltų nuo jo paties kūrybos. Šis albumas yra mano kaip menotyrininkės suvokimo apie A. Dapkevičiaus kūrybą išraiška. Jame nėra jokių gudrybių. Man norėjosi, kad viskas būtų išdėstyta aiškiai, sklandžiai ir lengvai suvokiamai. Be to, siekiau, kad jis būtų jaukus turinio atžvilgiu ir malonus paimti į rankas.”

Reikia pridurti, kad A. Dapkevičiaus fotoalbumas – pirmoji menotyrininkės D. Ruškienės sudaryta knyga. Toks debiutas tikrai įkvepia ir motyvuoja tolimesniems darbams.

Už A. Dapkevičiaus fotografijų albumą apdovanojimas atiteko jį išleidusios ir atspausdinusios bendrovės „Druka“ vadovui Algirdui Apulskiui ir šios knygos sudarytojai menotyrininkei D. Ruškienei. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turinys ir forma

Dar kelių knygų leidėjus savo prizais apdovanojo bendrovė „Papyrus Lietuva”.

K. Demereckas buvo apdovanotas už albumą „Kretingos krašto praeities vaizdai”. Įteikdama apdovanojimą už asmenybės žymę savojo krašto istorijoje K. Demereckui, bendrovės „Papyrus Lietuva” atstovė V. Liutkevičienė kalbėjo: „Gražiausios knygos rinkimų komisijos posėdyje mes daug diskutavome apie knygą „Kretingos krašto praeities vaizdai”, analizavome turinį, dizainą, spalvas, spaudą, popierių, minėjome knygos svorį, ir svarstėme, gal viršeliui geriau būtų tikusi drobė. Tačiau diskusijų metu mes kaskart grįždavome prie turinio – prie jo svarbos, reikšmingumo, prie įdėto pasiaukojančio ir kruopštaus darbo sudarant knygą. Lenkiuosi prieš tokią išliekamosios vertės knygos klasiką.”

Už Valdo Aušros knygą vaikams „Kokios avys skraido” bendrovė „Papyrus Lietuva” pagerbė leidyklos „Eglė” vadovą Antaną Stanevičių. Šią knygą už ypatingai gražias iliustracijas ir sėkmingai parinktą popierių palankiai įvertino ir gražiausią knygą rinkusi komisija.

Dar viena, anot bendrovės „Papyrus Lietuva” atstovės, ypatingos pagarbos verta knyga – Lietuvos jūrų muziejaus leidinys „Prezidentas Smetona: apie Lietuvos karo laivą ir jo įgulą” (sudarytojai R. ir R. Adomavičiai). „Knygos, kaip žmonės, turi savo kultūrą. Kartais viena nedidelė detalė knygai suteikia išskirtinio ryškumo. Įrišant knygą svarbu tinkamai parinkti medžiagas, apsaugant jautriausias knygos vietas. Toks požiūris būdingas šiai Jūrų muziejaus knygai – jos nugarėlei panaudota tekstilė itin dera su viršeliu, jo nuotrauka ir visu knygos sumanymu. Tekstilinė nugarėlė yra praeities akcentas – tarsi sąsaja su ta istorija, kuri dėstoma knygoje”, – įteikdama dovaną šios knygos leidėjams akcentavo V. Liutkevičienė.

Už V. Aušros knygą vaikams „Kokios avys skraido“ bendrovė „Papyrus Lietuva“ pagerbė leidyklos „Eglė“ vadovą A. Stanevičių. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tokie buvo knygų konkurso „Klaipėdos knyga 2019″ apdovanojimai. Tačiau pro komisijos akis nepraslydo ir Kūrėjų sąjungos konkursui pateiktas Beno Šarkos fotografijų albumas / dėželė „Drozofilos, didžėjai ir džedajai”. 2018 metų gražiausia knyga buvo pripažinta R. Treigio ir B. Šarkos fotodialogo albumas / dėželė „Vidurnakt ir giliau”. Šį kartą komisijai pateiktas ne dialogas, o Beno monologas. Be abejonės, albumas įdomus, nuotraukos intriguojančios, leidinio funkcija – aiški: jokių pretenzijų į aukštuosius menus, labiau akcentuojamas laikinumas, bet idėja – ta pati. Tarp kitko, šį albumą galima įvertinti kaip ekologiškiausią leidinį – dėželė Beno nuotraukoms padaryta iš perdirbto kartono. Leidinio koncepcija – meno laikinumas – taip dar labiau išryškėja.

DURYS, 2020 kovas, Nr. 3 (75)