Klaipėdos knygų mugė: knygos, kultūros ir žmogaus trauka

Mieste, kuriame susijungia lietuviški, vokiški, angliški pradai, 2020 m. spalio 1–3 dienomis vyko tarptautinis kultūros festivalis – Klaipėdos knygų mugė. Aštuntą kartą į literatūrą kvietusi atsigręžti mugė lankytojams dovanojo unikalią renginių programą – jaukius susitikimus ir pokalbius su menininkais, muzikantais bei rašytojais. Kiekvienas atėjęs turėjo galimybę pabūti drauge, nors ir su kaukėmis ant veidų, bet su tikromis šypsenomis akyse. Tokia buvo ir šių metų žinutė, raginanti pasiduoti knygos, kultūros, ryšio su kitu žmogumi traukai.

Tikru traukos objektu ir pojūčių laboratorija tapo duetų susitikimai. Pašnekesiai su iškiliomis literatūros ir kultūros asmenybėmis apie šį bei tą ir dar šiek tiek apie nieką, bet tokie tikri ir be kaukių. Gintauto Mažeikio, Sergejaus Kanovičiaus, Alvydo Nikžentaičio, Arūno Gelūno ir Ryčio Zemkausko susitikimas, prisimenant amžinąjį kovotoją su vėjo malūnais Leonidą Donskį, buvo persmelktas šiltų draugystės atsiminimų, linksmų istorijų, gero humoro bei „poilsio partijos“ posėdžių medžiagos paviešinimo. Klausydamas šio pokalbio supranti, kad tokio laisvo, tvirto, išprususio žmogaus trūksta, nors, geriausiu atveju, esi skaitęs tik vieną straipsnį ar knygą. Pokalbis su rašytoju Valdu Papieviu apie jo romanuose rašomą „vis tą pačią istoriją, tik su naujomis patirtimis“ skatino pergalvoti šabloniškus „emigrantų“ romanų vertinimus, o ir pačią emigraciją suvokti plačiau. Pasak paties V. Papievio, „visi esame emigrantai, tik nežinia, iš kur, ir nežinia, į kur keliaujantys“.

Nors apie „išvykimus ir atvykimus“ kalbėję Darius Meškauskas ir Giedrius Savickas kelionių taškus sudėliojo aiškiai: vienas „emigravo“ iš Klaipėdos į Vilnių, kitas – iš Vilniaus į Klaipėdą. Kuriozinės istorijos bei nepakartojami aktorių nuotykiai sukėlė švelnų pavydą ir privertė nubraukti ne vieną juoko ašarą. Paskutinis mugės renginys – skype pokalbis su Amerikoje gyvenančiu Sauliumi Tomu Kondrotu – iš naujo privertė įsimylėti knygas: 12 metų perskaityti Aristotelį, nes tai buvo paskutinė (dar neperskaityta!) knyga lankomoje bibliotekoje, daro įspūdį, o iš ekrano sklindantis paprastumas ir nesusireikšminimas priverčia pergalvoti net pačią žmogaus sąvoką.

Sunkiai nusakomas ir ypatingas buvimo mugės dalimi jausmas lydėjo ir kituose mugės renginiuose. Jurgos Bardauskienės knygos apie senąją Klaipėdos biblioteką pristatymas nebuvo vien tik sausas pokalbis „kas, kaip ir kodėl“, bet greičiau viešai išreikštas intymus autorės santykis su kūriniu, o aktorių skaitomos eilės lengvai svaigino ir pasakojama istorija tiesiog piešėsi prieš akis. Susitikimas su tapytoju, muzikos mėgėju ir vinilo kolekcininku Danieliumi Rusiu dar kartą parodė, kad pasaulio „gėrimas“ pilnomis rieškutėmis yra vienintelis ingredientas kūrybiniam impulsui – ir tik tada seksualia poza sustatyti skeletai apsivys gėlėmis, o kabantis paveikslo rėme šiukšlių semtuvėlis turės prasmės. Pokalbis su humanitarinių mokslų atstovais ne tik smagiai nuteikė savo įžvalgomis, bet ir parodė, kad šios srities specialistai nėra taip toli nuo kiekvieno sėdėjusio salėje ir kad jų problemos artimos kiekvienam. Sutikim, kiekvienas iš mūsų širdyje šiek tiek filosofas.

Visiškas netikėtumas mugės lankytojams – audiotekos atidarymas bibliotekoje. Nauja erdvė ne tik suteikė galimybę pasiklausyti kokybiškos muzikos, bet ir dovanojo neįprastus bibliotekai koncertus. Čia sulaukėme Ernesto Noreikos su savo necenzūrinių žodžių kupinu repu, papildytu poezijos motyvais; Mindaugo Valiuko ir jo nepaprasto stand up poetry apie paprastus dalykus bei muzikinių gitaros intarpų; Nėriaus Pečiūros, kuris specialiai Knygų mugei parašė knygą („žodis tapo kūnu“!) ir padovanojo maištaujančio undergroundinio roko koncertą. Tikra muzikos mylėtojų oazė! Net nenuostabu, kad patekimas į koncertus buvo labai sudėtingas – erdvė visuomet maksimaliai užpildyta, tad arba reikėjo ateiti valanda anksčiau, arba glausti ausį prie sienos ir bandyti mėgautis šitaip.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka mugės metu ne tik sustiprino savo kaip stiprios kultūros festivalių organizatorės reputaciją, bet ir pati visiškai pasikeitė – įprastos bibliotekos erdvės buvo neatpažįstamai pertvarkytos. Patalpos, skirtos skaitymui ar darbui, virto įspūdingomis renginių salėmis – kiekviena buvo pritaikyta savam žiūrovui ir laukiamam svečiui. Erdves užpildė sodriai mėlynos ir konstrastuojančios geltonos spalvos deriniai bei renginio simboliu tapusios rėmėjų dovanotos kėdės. Gerai apgalvota bei išieškota aplinka joje vykstantiems susitikimams suteikė jaukumo jausmo ir subtilų prabangos prieskonį, kas tarsi ištrynė ribą tarp stebinčiojo ir stebimojo: gali klausti, dalyvauti, tiesiog būti kartu.

Summa summarum, trys spalio dienos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje iš viso dovanojo 90 renginių: knygų pristatymų, paskaitų, susitikimų, diskusijų, parodų atidarymų, poezijos ir meno performansų, koncertų – klaipėdiečių kūrėjų bendras „produktas“ kartu su platesne kultūros bendruomene iš Lietuvos ir plačiojo pasaulio bei bibliotekininkais. Mugei ypatingo žavesio suteikė ir skaitytojų laukusios 38 leidyklos, kurios siūlė nesuskaičiuojamus kiekius knygų ir malonius pokalbius apie jas su kiekvienu svečiu. Viskas – dėl daugiau nei 5 tūkstančių mugę tokiomis įtemptomis aplinkybėmis aplankiusių skaitytojų bei kultūros mėgėjų ir 34 tūkstančių žiūrovų, stebėjusių renginius namuose. Kuo įtrauks IX Klaipėdos knygų mugė ir ką pasiūlys bibliotekininkai, galime tik paspėlioti. Aišku tik tiek, kad trauka kokybiškai knygai, kultūrai ir pačiam žmogui visada bus prioritetas.