„Ekskursantė“ – ilga, bet neprailgstanti kelionė

„Ekskursantė” – pirmasis po Gyčio Lukšo „Duburio” lietuviškas filmas, kurį ne gėda žiūrėti ir kitiems parodyti.

Pasirinkta istorija – unikali

Ekskursantė – akt. Anastasija Marčenkaitė.

Ekskursantė – akt. Anastasija Marčenkaitė.

Ši juosta puikiausiai gali suktis įvairiausiuose festivaliuose, kur neabejotinai deramai atstovautų mūsų kino pramonei. Paskutiniuoju metu ji ne juokais „užsisuko”, lietuviški filmai kepami kaip bandelės. Tik tokia netikėta gausa dar nereiškia kokybės. Štai po biografinio falsifikato „Laiškai Sofijai” publika ne itin noriai rinkosi į „Ekskursantę”. Prisipažinsiu, aš jau nuo pirmųjų kadrų buvau piktokai įjungęs akis, įtariai spoksojau į ekraną, tikėdamasis eilinio susimovimo ir apmovimo. Nors reklaminis „treileris” paliko intriguojantį įspūdį.

„Ekskursantės” istorija savaime unikali. Teko skaityti, jog Audriaus Juzėno filmo siužetas nėra iš piršto laužtas. Nors juostos kūrėjai titruose nepristatinėja „pagal tikrą istoriją”. Pasakojimas apie iš tremtin keliavusio traukinio iššokusią mergaitę, kuri pasiryžo grįžti namo, gali taikyti net į „Oskaro” ambicijas. Tokių emocingų istorijų nėra daug, kiekviena, nors kiek kiną kurianti šalis stengiasi atrasti tokius siužetus kaip aukso grynuolius. Realūs įvykiai ir tikri faktai veikia kaip magiški burtažodžiai. O mums tai dar ir neapsakomai gilios bei skaudžios praeities žaizdos.

Verti aukščiausių balų

Filmo personažus įkūnijo jaunutė Anastasija Marčenkaitė (k.), rusų kino aktorė Raisa Riazanova ir kiti.

Filmo personažus įkūnijo jaunutė Anastasija Marčenkaitė (k.), rusų kino aktorė Raisa Riazanova ir kiti.

Taigi turime istoriją, kuriai reikia talentingo scenaristo. Tokio, kuris tvarkingai sudėliotų viską į lentynas pagal visus standartus. Įdėtų herojams į lūpas tikroviškus tekstus. Nutapytų žmogiškus personažus. Panardintų juos į veiksmo, kuriame jie atsiskleistų, erdvę. Leistų plėtotis ir augti. Keltų įtampą, užuojautą, pyktį. Išdėliotų įvykių grandinę taip, kad scena liptų prie scenos. Kad mes nepamestume saitų ir tikėjimo, jog taip galėjo būti iš tikrųjų. Ir kad įmestų ką nors įsimintinai originalaus. Čia jau – aukščiausias lygis.
Scenaristas Pranas Morkus savo titanišką misiją įvykdė beveik 100 procentų. Personažai įdomūs ir skirtingi. Istorija jaudinanti, įtampos ir dramos netrūksta. Niekur neužklumpa žiovulys, nes mergaitės likimas nepalieka abejingų. Įsimintiniausias epizodas? Bėgančiai mergaitei už nugaros krintantys lavonai. Meistriška scena, nuvilnijanti šiurpuliu per nugarą. Ir šiaip scenarijaus proporcijos labai teisingos. Vidines dramas keičia įtemptos veiksmo minutės.

A.Juzėno režisūra klasikinė, nesiblaškanti, susikoncentruojanti ties personažais ir jų veiksmais. Solidus darbas. Taip pat vertas aukščiausių balų.

Kad turime gerą operatorių – Ramūną Greičių, žinome ne tik mes, bet ir rusai.

Aktoriai… Pagrindinė herojė Anastasija Marčenkaitė – neabejotinai tobulas pasirinkimas. Ji tampa filmo centru, aplink kurį kaip planetos sukasi kiti personažai. Šalutinių nėra, kiekvienas mergaitės kelyje į Lietuvą sutiktas žmogus yra svarbus. Kiekvienas personažas įspaudžia savo ryškų pėdsaką. Čia vėl stebina rusų aktorių profesionalumas. Jokių nuolaidų, absoliutus šuolis į herojų gelmes. Todėl „Ekskursantė” ir „važiuoja”, stebindama įdomiais posūkiais ir situacijomis.

Pristigo tikrojo epiškumo

Filme vaidina ir rusų kino grandas Sergejus Garmašas.

Filme vaidina ir rusų kino grandas Sergejus Garmašas.

Apie silpnąsias filmo puses… Kažkodėl vietomis erzino „epiniai” miškų vaizdai iš viršaus. Jų vaidmuo aiškus – paryškinti kelionės didingumą. Bet jie man atrodė pernelyg „vadovėliniai”. O tikrojo epiškumo „Ekskursantei” pristigo. Tie tūkstančiai kilometrų liko už kadro, tarsi savaime suprantami.

Lietuvių aktoriai… Nelė Savičenko, kaip visada, vaidina puikiai. Kas kartą matant ją filmuose, sukinėjasi ta pati mintis – neįtikėtinai kinematografiška aktorė. Europoje ar Holivude neatsigintų pasiūlymų.

Kiti mūsiškiai silpnoki. Net geriausieji krenta keliais lygiais žemiau rusų aktorių. Bet turime, ką turime.

Kelios „Ekskursantės” scenos neatsargiai nuslysta į banalų vaizdavimą, o ne į buvimą. Juntama, kad kažkur pritrūko laiko. Laimė, tokių epizodų mažai.

Ir… filmo pabaiga. Jos tiesiog nebuvo. Ji neįvyko ir nesuveikė. O buvo tipiškai poetiškai lietuviškas finalas su gremėzdiškai dirbtina fraze, kuri neprilipo. Tikrą istoriją privaloma tikroviškai ir užbaigti. Įtikinamai. O dabar – gal buvo tokia istorija, o gal tik galėjo būti. O gal surinkome iš visų į vieną. Ne, tokia istorija turi būti tikra ir išskirtinė. Kaip visos tautos istorija.

Naujas filmas

Pavadinimas: „Ekskursantė”.
Šalis: Lietuva.
Premjera Lietuvoje: 2013 m. rugsėjo 27 d. kino centruose „Forum Cinemas”.
Žanras: Drama.
Trukmė: 90 min.
Režisierius: Audrius Juzėnas.
Prodiuseris: Algirdas Šemeškevičius.
Aktoriai: Anastasija Marčenkaitė, Margarita Žiemelytė, Nelė Savičenko, Sergejus Garmašas, Raisa Riazanova, Ksenja Rapaport.
Scenaristas: Pranas Morkus.
Operatorius: Ramūnas Greičius.
Kompanijos: „Cinemark”.
Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 7 m.
Siužetas: filmas sukurtas pagal tikrą 11-metės mergaitės iš Lietuvos istoriją. Pabėgusi iš krovininio traukinio, kartu su šimtais tremtinių vežusio ją ir jos šeimą į Sibirą, ji įveikė 6 tūkst. km ilgą ir pilną pavojų bei nuotykių kelią namo – į Lietuvą.

„Klaipėda” / DURYS, Nr. 10 (220), www.durys.daily.lt

 

Parašykite komentarą