Vilius Trakys: „Žiūriu tik į priekį!”

 Jaunųjų kūrėjų rubrikos svečio Viliaus Trakio gyvenimo variklis nuo vaikystės buvo muzika. Jaunas, ambicingas, kūrybingas ir nuolat tik į priekį judantis vaikinas savo sugebėjimus šiuo metu išbando dainuodamas operą. Jau nuo rugsėjo mūsų pašnekovą išvysite ir Klaipėdos muzikiniame teatre. Apie muziką, kūrybą ir ateities planus – pokalbis su Viliumi.

Kaip apibūdintum save kaip asmenybę? Koks Tavo gyvenimo credo?

Save apibūdinčiau kaip paprastą pilietį, siekiantį gyvenime tapti kuo geresniu. Esu gana charizmatiška asmenybė, bent jau tai ne kartą girdėjau iš kitų asmenų. Esu linksmas, draugiškas, tiesmukiškas, atviras žmogus, kuris noriai bičiuliaujasi su įvairaus plauko asmenybėmis. Mano gyvenimo credo: „Visą laiką noriu žiūrėti į priekį. Labai nemėgstu dairytis atgal!”

Kuo Tave sužavėjo muzika? Ką ji reiškia Tavo gyvenime?

Gal ir skamba banaliai, tačiau muzika mano gyvenime yra viskas. Muzika mane sužavėjo jau nuo 3 ar 4 metukų. Jau tokių metų dainavau ir bandžiau groti klavišiniu instrumentu. Manau, kad žodžiais net nepavyks apibrėžti, kokį gėrį ji skleidžia. Pasaulis be muzikos – tuštuma, kaip ir muzika be pasaulio.

Koks Tavo muzikinis kelias? Nuo ko viskas prasidėjo?

Muzikinis kelias prasidėjo ankstyvoje vaikystėje. Tuo metu tiesiog pradėjau dainuoti namuose, mėgindavau groti sintezatoriumi. Netrukus pradėjau lankyti muzikos mokyklą. Labai mėgau krepšinį, tad vienu metu buvo kilę minčių pasinerti į šią sporto šaką. Tėvai man to neleido, tad sėkmingai baigiau meno mokyklą.

Išties viskas klostėsi savaime. Kai sužinojau, kad turiu absoliučią klausą, motyvacija muzikai pakilo daug kartų. Gimnazijoje buvau sukūręs muzikos grupę bei užsiėmiau aktyvia muzikine veikla. Tolimesnis žingsnis – Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Čia pradėjau studijuoti muzikos pedagogiką. Po metų pasirinkau ir antrą specialybe – vokalą. Šie ketveri metai, prabėgę itin greit, mane kaip muziką dar labiau subrandino.

Jaunųjų talentų koncertas Klaipėdos muzikiniame teatre. Asmeninio archyvo nuotr.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Mano pirmasis koncertas buvo, kuomet buvau 5-erių. Buvo didžiulis giminės susitikimas Kaune, o man buvo liepta išmokti dainą „Trys milijonai”. Atsimenu, kad buvau labai atsipalaidavęs. Jaučiausi labai laisvai, nors salėje ir sėdėjo apie šimtą žmonių. Po dainos visi trankiai plojo, o aš buvau pakylėtas.

Galbūt pats ir kuri muziką? Jei taip, kas Tau suteikia įkvėpimo bei idėjų?

Kūryba man yra gana sudėtingas procesas. Įkvėpimas ir idėjos atsiranda netikėtai. Tiesiog vaikštinėji sau ir pradedi iš niekur nieko niūniuoti kažkokią melodiją. Tuomet pagalvoji, kad reikia ją kuo greičiau užrašyti. Sukurti muziką galiu per kelias sekundes, mėgstu improvizuoti. Kitaip tariant, išreikšti savo muzikines mintis prie pianino ar tiesiog dainuojant. Taip pat nemažai laiko praleidžiu ir prie komunikacinių programų. Jos išties duoda daug patirties muzikos kelyje. Nors kažko labai žinomo dar nesukūriau, tačiau tikiu, kad viskas dar priešakyje.

Koks muzikos žanras tau artimiausias?

Na, visgi dar nesu visiškai pasirinkęs savo muzikos žanro. Tenka dainuoti operiniu balsu, taip pat ir popmuziką. Anksčiau buvau už popmuziką, bet kai pradėjau studijuoti vokalą, mano popmuzikos repertuaras ėmė vis labiau mažėti. Pradėjau domėtis operiniu vokalu. Operinis balsas yra galingas, skambus, gražus. Tuo jis mane ir žavi.

Kas sunkiausia žengiant muzikiniu keliu?

Sunkiausia buvo patikėti, kad turiu išties daug gabumų muzikai. Ilgainiui supratau, kad muzikos srityje esu stiprus ir čia noriu augti bei tobulėti. Niekada nepasidaviau ir nepasiduosiu (šypsosi). O konkurencija visada buvo ir bus. Tai galioja visur.

Kokiuose konkursuose, projektuose teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Konkursų buvo labai daug. Būdamas 9 metų dainavau „Dainų dainelėje”. Bandžiau savo jėgas ir televizijos projektuose, tokiuose kaip „Chorų karai”, „X faktorius”. Tai davė savotiškos patirties.

Kalbant apie tikrąją muziką, teko dalyvauti Mykolo Kleopo Oginskio vokalistų konkurse. Taip pat dideliame Klaipėdos muzikinių kolektyvų projekte „Pavasario giesmė” atlikau boso partiją. Elžbietos Kardelienės vokalistų konkurse laimėjau trečiąją vietą. Žinoma, negaliu nepaminėti Klaipėdos muzikiniame teatre atlikto Vesponės vaidmens G. B. Pergolesi operoje „Tarnaitė ponia”. Tai buvo didžiulė patirtis. Šiltus prisiminimus kelia ir jaunųjų talentų koncertas Muzikiniame teatre. Čia turėjau didžiulį malonumą atlikti kūrinį su visu orkestru. Viskas įvyko vos per vienerius paskutinius studijų metus.

Kas ir kodėl yra Tavo autoritetas muzikos srityje?

Vienintelio ir neginčijamo autoriteto neturiu. Žinoma, kai pradėjau studijuoti, mano pagrindinis autoritetas, iš kurio gavau labai daug žinių, buvo Mindaugas Gylys. Jis turėjo įtakos mano tolimesniam operinio dainavimo pasirinkimui. Žaviuosi Vladimiru Prudnikovu. Jis turi nuostabų balsą. Viliuosi su juo susitikti ir dar labiau pagilinti žinias. Taip pat yra ne vienas užsienio atlikėjas, kurie žavi ir įkvepia. Stengiuosi klausyti kuo daugiau įrašų ir vis didinti savo motyvaciją tobulėti.

Akustinis vakaras bare „Bar 4 Soul”. Karolio Butos nuotr.

Kokie Tavo tikslai, ambicijos artimiausius kelerius veiklos metus?

Dabartinis mano tikslas – sužinoti, ar išties esu sutvertas operinio dainavimo menui, ar visgi derėtų rinktis popstilių. Nuo rugsėjo pradžios pradėsiu dirbti Klaipėdos muzikiniame teatre choristu. Sieksiu tapti solistu bent viename spektaklyje. Žinoma, vilioja ir užsienis, tačiau manau, kad pirmiausia pačiam sau reikia įrodyti, jog galiu būti stiprus ir Lietuvoje. O tada, tikiu, atsivers kelias ir į platesnius vandenis.

Kaip leidi laisvalaikį?

Apskritai norisi kiekvieną turimą laisvą minutę išnaudoti tinkamai. Mano laisvalaikis yra savotiškas darbas. Visą vasarą dirbau su renginių organizavimo įmone. Kiekvieną savaitgalį dainavau įvairiausiuose renginiuose. Likusį laisvą laiką mėgstu leisti su draugais arba padėti artimiesiems. Taip pat patinka ir žvejyba. Ji padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo rutinos.