Rokas Spalinskas: „Pirmyn, pirmyn ir tik pirmyn”

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baritonas Rokas Spalinskas be muzikos savo gyvenimo tiesiog neįsivaizduoja. Muzikantų šeimoje užaugęs ambicingas, drąsus ir atkaklus dainininkas žengia karjeros laiptais ir net neketina sustoti. Apie gyvenimą, muziką ir ateities planus – pokalbis su Roku.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Na, kad nepasirodytų, jog giriuosi (šypsosi). Manau, kad esu spalvinga asmenybė. Nebijau išeiti iš savo komforto zonos, nebijau naujų iššūkių, naujos patirties.

Gyvenimo credo? „Don’t worry, be happy”. Gyvenimas per trumpas mažoms smulkmenoms, reikia mėgautis kiekviena akimirka, kuri mus aplanko.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Nuo ko viskas prasidėjo?

Gimiau muzikantų šeimoje. Tad muzikinis kelias, matyt, jau buvo užkoduotas genuose. Abu mano tėvai yra baigę Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Tėvas birbynininkas, mama kanklininkė. Abu dirbo pedagogais. Mama iki šiol yra muzikos mokytoja ir turi savo vaikų bei jaunimo liaudies muzikos ansamblį „Ralio”. Mano sesuo taip pat baigė LMTA kanklių magistro studijas, o vėliau tapo pirmąja LMTA istorijoje mergina, kuri baigė studijas mušamųjų katedroje ir dabar groja Kauno simfoniniame orkestre perkusija.

Papasakok, kokiuose konkursuose teko dalyvauti.

Esu radijo ir televizijos konkurso „Dainų dainelė” dalyvis ir laureatas, „Giest lakštingalėli” laureatas. Kardelienės vokalistų konkurso nugalėtojas.

Scena iš spektaklio „Išėjusio laiko ženklai”, rodyto Klaipėdos piliavietėje šių metų tarptautiniame festivalyje „Šermukšnis”. Asmeninio archyvo nuotr.

Kokias studijas pasirinkai ir kodėl?

Baigęs gimnaziją, įstojau į VGTU transporto inžineriją. Supratau, kad tai ne man, tad kitais mokslo metais įstojau į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą, į klasikinį vokalą. Kodėl? Todėl, kad dainuoti mėgau nuo tų dienų, kurių jau net nebepamenu.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Pirmasis koncertas mano gyvenime buvo turbūt darželyje. O teatre mano pirmasis spektaklis buvo „Buratinas”. Atlikau katino vaidmenį.

Kaip atsidūrei Muzikiniame teatre?

Baigus šią studijų kryptį, būtent Muzikinis teatras ir yra siekiamybė. Tai vieta, nuo kurios prasideda kūrybos kelias. Tai yra ta terpė, kurioje atlikėjas gali atsiskleisti. O konkrečiai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre atsidūriau po perklausos į vaikišką spektaklį „Buratinas”. Vėliau, atsiradus vietos teatro chore, pradėjau oficialiai dirbti su darbo sutartimi.

Kokia Tavo kasdienybė? Kiek laiko užima repeticijos?

Teatre repeticijos vyksta kiekvieną dieną 9.45–13.15 val. ir 17.45–21.15 val. Išskyrus pirmadienius. Tai vienintelė mūsų poilsio diena.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Tai mano darbas, mano laisvalaikis, mano hobis ir mano gyvenimas. Neįsivaizduoju kitos srities, kur galėčiau save taip realizuoti. Dirbdamas teatre tai galiu padaryti maksimaliai. Išreikšti save, atsiskleisti.

Kokius kūrinus atlieki? Galbūt ir pats kuri dainas?

Kūrybinė mūza manęs dar neaplankė, jei kalbėtume apie muzikos kūrimą. O vaidmenis spektakliuose tenka kurti kiekvieną kartą, kai statoma kažkas naujo.

Pastebiu, kad esu lyrinės muzikos atstovas. Nors visada labai malonu nustebinti mane pažįstančius žmones, kolegas kažkokiu nauju amplua, nauju charakteriui, nauju braižu, kokio manęs net neįsivaizdavo.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Žiūrovas, klausytojas, plojimai, reakcijos, jų emocijos.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos?

Pirmyn, pirmyn, pirmyn. Kelti savo kaip atlikėjo kvalifikaciją, profesionalumo lygį, tobulėti ir įgauti naujos patirties.

Scena iš I. Kalmano operetės „Misteris X” su Rita Petrauskaite. Vytauto Petriko nuotr.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su dainavimu, kokia ji būtų? Kodėl?

Turbūt tai būtų sritis, kurioje neatsiejama dalis yra bendravimas su žmonėmis.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Geras klausimas… Galbūt su Michaelu Jacksonu… Kodėl? Nes jis nuolat stebino pasaulį savo kūryba, savo atlikimu, savo scenos judesiu, savo vaizdo klipais. Jis tiesiog degė tuo, ką darė.

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Manyčiau, jog vyresni teatralai. Tie žmonės, kurie nuolat tobulėja, dešimtmečius skaičiuodami laiką scenoje. Jie nenustoja domėtis, tobulintis ir stebinti.

Koks Tavo mėgstamiausias kūrinys?

Pasaulyje begalė nuostabių kūrinių, tad NIEKAIP negalėčiau išskirti vieno ar dešimties.