Raminta Antanavičiūtė: „Mano laimė – kūryba ir muzika”

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrikoje svečiuojasi pirmuosius viešus žingsnius muzikos pasaulyje žengianti Raminta Antanavičiūtė. Kūrėjai svarbiausia – ne masinis pripažinimas, o laimė, kurią merginai suteikia meninė veikla. Apie kūrybą, muziką ir gyvenimą – pokalbis su Raminta.

raminta

Kristinos Toliušienės nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Esu charizmatiška, linksma asmenybė. Nuo mažų dienų patiko būti dėmesio centre, bendrauti su žmonėmis.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba? Nuo ko viskas prasidėjo?

Esu gimusi ir augusi Telšiuose, muzika mane lydėjo visą gyvenimą. Kol pradėjau eiti į mokyklą, lankiau vaikų popchorą „Neklaužados”. Paskui mano gyvenime atsirado muzikos mokykla, lankiau akordeono ir fortepijono pamokas. Baigiantis šiems mokslams nusprendžiau, kad akordeono dar nenoriu taip lengvai paleisti. Tad pratęsiau savo mokslus dar vieneriems metams. Čia kol kas profesionaliajai muzikai buvo padėtas taškas.

Eiles rašiau nuo pat mažų dienų, tačiau tai buvo tik „sausas” tekstas. Gimnazijoje, kokioje 9 klasėje, Kalėdų proga nuo brolio ir tėvų gavau gitarą. Tada rinkdama akordus pradėjau kurti muziką, derinti ją su savo tekstais ir štai – mano pirmosios dainos. Pradėjus studijuoti Klaipėdoje, čia atsirado draugų, daugiausia – repo mėgėjų. Vienas iš jų, Čyberis, padėjo mano keletui dainų išvysti dienos šviesą „YouTube”, dabar jas gali išgirsti visi. Studijuodama universitete, studentų atstovybėje susipažinau su Artūru Balandinu, tapome gerais draugais ir sukūrėme nuostabų duetą, kuris skynė laurus daugelyje universiteto renginių.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Pirmieji – mokyklos koncertai. Taip pat Telšių miesto šventės metu amfiteatre prieš visą miestą teko dainuoti. Nemoku paaiškinti, koks jaudulys buvo, bet kartu širdį užplūsta patys nuostabiausi jausmai.

Kokį muzikos stilių pasirinkai?

Konkretaus muzikos stiliaus neturiu. Yra tekę šiek tiek ir parepuoti, ir padainuoti. Nevengiu ir dainuojamosios poezijos.

Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Viešumoje nesu ryškus paukštis, nedaug mane kas ir žino. Esu dalyvavusi Telšių jaunimo judėjime „Banditizmas”, kur jaunimėlis nufilmavo man muzikinį klipą. Taip pat atlikdami praktiką Arūno Eimulio studijoje kaip baigiamąjį darbą su grupiokais filmavome mano dainos klipą, tada man tai buvo kažkas „wow”, nes po to vyko viešas šio klipo pristatymas bare „Meat lovers” prieš tikrai nemažą minią susirinkusiųjų, man dar teko ir gyvai padainuoti.

Apskritai, kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Dabartinė mano veikla – tai darbo paieška ir savęs atradimas. Dabar kažkoks metas, kai mažai įkvėpimo, na, bet, tikiuosi, tai greit praeis.

Kas Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Muzika, kūryba ir yra mano gyvenimas, hobis ir laimė. Tai man suteikia didelį džiaugsmą. Man nebūtina, kad visi mane žinotų ar girdėtų, tiesiog mano sukurtas vaisius man suteikia pačią didžiausią laimę.

Kas Tau yra kūrybos / muzikos esmė?

Esmė – gilią prasmę turinti muzika ir tekstai. Nemėgstu ir negaliu pakęsti tuščių skambesių ir žodžių.

Kokius kūrinius atlieki? Kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas?

Mėgstu akustinę muziką, pati irgi kuriu, kiek sugebu. Specifinio braižo neturiu, tik pagrindus. Dėl to dabar ieškau žmogaus, kuris norėtų prisijungti prie manęs ir mano idėjų kuriant.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Gyvenimas. O dažniausiai įkvėpimas mane apima, kai būna labai liūdna. Kaip sakoma, geriausi tekstai – gimę tik iš skausmo.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos?

Noriu išbandyti kitokį muzikos stilių, jau turiu idėjų. Tačiau dabar nenoriu apie tai kalbėti, kad netektų nusivilti. Kai pasieksiu to, ko trokštu, manau, tikrai išgirsite (šypsosi).

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Vaje, puikus klausimas. Šauna daugybė minčių. Manau, norėčiau praleisti dieną su žmogumi, kuris su muzika visai nesusijęs, tai būtų gerbiamas Vytautas Šapranauskas. Manau, šis žmogus galėtų daug ką papasakoti apie gyvenimo filosofiją.

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Vieno žmogaus neišskirsiu. Mokausi taisyklingo gyvenimo paslapčių iš įvairių žmonių. Autoritetas man yra mano šeima, mano vaikinas, mano draugai. Iš kiekvieno galima kažko pasimokyti.

Koks Tavo mėgstamiausias kūrinys?

Net nežinau, kaip seniai man įstrigo ir negaliu pamiršti: Sauliaus Mykolaičio „Matrica”. Labai artima.

Parašykite komentarą