Pianistė Sandra Plauškaitė: nepraleisti progų tobulėti

Jaunųjų kūrėjų rubrikos viešnia pianistė Sandra Plauškaitė įsitikinusi, kad muzikos esmė yra pakelti klausytojus į aukštesnę materiją ir sukelti jiems emociją. Šią vasarą gabioji klaipėdietė baigia magistro studijas Danijos karališkojoje akademijoje, dirba fortepijono mokytoja, groja solo bei įvairiuose kameriniuose ansambliuose ir siekia garsinti moterų kompozitorių kūrybą. Apie muzikantės kelią, atradimus ir naujus užmojus – pokalbis su nuolat dėl tobulėjimo degančia kūrėja.

Kelley Hudson nuotr.

Kaip manai, kokia asmenybė esi?

Turbūt geriausiai į šį klausimą atsakytų šeima, draugai ar aplinkiniai. Pati manau, kad esu gana uždara asmenybė, daug ką pasiliekanti savyje. Galbūt tai lėmė ir daugybė valandų, praleistų prie fortepijono. Juk visą laiką pianistai groja vieni, užsidarę tarp keturių sienų. Taip pat esu užsispyrusi ir siekianti iš savęs išspausti maksimumą. Iš tikrųjų, galiu būti visokia: rimta, juokinga, atvira, uždara – viską lemia nuotaika (šypsosi).

Kokie buvo Tavo pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje?

Mano muzikos kelias prasidėjo E. Balsio menų gimnazijoje. Esu šiai mokyklai dėkinga už visus tuos 12 metų, kurie mane pastūmėjo žengti menininkės keliu. Nuoširdžiai dėkoju visiems mokytojams, ypač – pirmajai savo fortepijono mokytojai Ilonai Wels už kantrybę, ryžtą ir tą didžiulį įdėtą darbą. Taip pat šviesaus atminimo mokytojai Zitai Žilinskienei, kuri buvo tikra asmenybė ir padėjo pasirinkti pianistės kelią.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Darau viską, ką spėju (šypteli). Šią vasarą baigsiu magistro studijas Danijos karališkojoje akademijoje. Dirbu fortepijono mokytoja Kopenhagoje bei dvi dienas Olborgo (Aalborg) mieste. Taipogi groju solo bei įvairiuose kameriniuose ansambliuose. 2016 metais su klarnetininke Fátima Trives Escolano įkūrėme duetą „ESTIL duo” ir šiuo metu intensyviai dirbame prie naujo projekto, skirto garsinti moterų kompozitorių kūrybą. Į šią programą įtrauksime ir daug šiuolaikinės muzikos. Pasistengsime atvežti šį projektą ir į Lietuvą.

Kuo Tave patraukė muzikantės kelias? Kodėl pasirinkai būtent fortepijoną?

Patraukė tuo, kad man tiesiog patinka sėdėti vienai ir groti praeitų epochų šedevrus, patinka surasti skirtingus interpretavimo būdus bei išreikšti savo jausmus per muziką. Taipogi žavi tas niekada nesibaigiantis tobulėjimas, tiksliau – tobulumo nebuvimas, o tik jo siekiamybė. O fortepijono nepasirinkau, jį man išrinko tėvai, už ką jiems esu dėkinga.

Turbūt teko prisidėti prie ne vieno projekto. Kuris Tau pačiai ir kodėl įsiminė labiausiai?

Manau, įsimintiniausias projektas buvo gastrolės su jaunimo orkestru. Pianistai gana retai gauna galimybę pasireikšti kaip orkestro dalis (nekalbu apie koncertus fortepijonui su orkestru). Man teko groti orkestrinėje sudėtyje, patirti repeticijas, pajusti ryšį su beveik 100 žmonių. Taip pat man pasisekė pagroti su šiuo orkestru ir kaip solistei. Dirigentas paskambino 2 savaites prieš gastroles ir paprašė išmokti visą E. Grygo koncertą fortepijonui. Jeigu dar kada turėsiu galimybę išvykti su orkestru, būtinai tai ir padarysiu.

Šį pavasarį išleidai savo pirmąjį solinį CD. Kaip jį pristatytum klausytojams? Ką šis žingsnis Tau pačiai reiškia?

Šis CD atskleidžia mano asmenybę. Tai F. Listo ir F. Šopeno kūriniai – kompozitorių, kuriuos turbūt geriausiai jaučiu. Tai romantinė muzika: kontrastinga, su meile, nuoskauda, pykčiu, atlaidumu.

CD man reiškia daug, nes jis turi išliekamosios vertės. Šiais laikais muzikos tokiu formatu mažai kas besiklauso. Esą tai tampa senamadiška. Tačiau man, mano šeimai bei draugams tai bus ilgalaikis prisiminimas.

Duetas „ESTIL duo”. Kelley Hudson nuotr.

Taip pat šis CD man davė daug patirties: nepriekaištingas pasiruošimas, sunkus darbas su garso režisieriumi, tam tikri interpretaciniai sprendimai. Beje, kad CD būtų prieinamas visiems, patalpinsiu įrašus į skaitmeninę erdvę: Spotify, iTunes ir pan.

Galbūt ne tik atlieki, bet ir kuri muziką? Jei taip, kuo vadovaujiesi kurdama?

Muzikos, deja, pati nekuriu. Esu bandžiusi paauglystėje, tačiau man mielesnis atlikėjos kelias. Kartais lengvai paimprovizuoju, tačiau nepavadinčiau to kūryba.

Kas Tau pačiai yra muzikos ir kūrybos esmė?

Kūrybos esmė man yra pati eiga: atradimai, ieškojimai, kylantys klausimai (pavyzdžiui, kodėl kompozitorius parašė būtent taip, o ne kitaip). O muzikos esmė yra pakelti žmogų į aukštesnę materiją, išgauti emociją. Muzika yra neapčiuopiama, todėl ją apibūdinti sunku, tačiau visi žinome, kad be muzikos gyventi būtų sunku ir liūdna.

Iš kur semiesi įkvėpimo?

Įkvėpimas ateina iš visur. Tai gali būti koncertai, tam tikra sutikta asmenybė, kuri įkvėpė. Taip gali būti gamta, galbūt gyvenimiškas nutikimas. Netgi mano mokiniai yra įkvėpimas, kai jų akys sublizga man grojant. Tai veda į priekį ir verčia stengtis dar labiau. Bet labiausiai įkvepia pati muzika – kuo daugiau klausaisi, tuo daugiau nori sužinoti bei pagroti.

Kaip įsivaizduoji artimiausius kelerius veiklos metus? Kokie užmojai ir svajonės?

Toliau groti koncertuose, kurti naujus projektus ir griebti visas pasitaikiusias progas, kurios vestų mane tobulėjimo link.