Michailas Denisenko: „Svarbiausia – mėgti tai, ką darai”

Šios savaitės Jaunųjų kūrėjų rubrikos svečias – muzikantas Michailas Denisenko. Aktyviai visuomeninėje ir kultūrininėje veikloje dalyvaujantis pašnekovas ne tik ilgus metus groja mušamaisiais instrumentais, bet ir pats kuria, anot jo paties, muzikinę poeziją. Apie ateities planus ir muziką – pokalbis su Michailu.

Žyginto Jurevičiaus nuotr.

Kaip apibūdintum save kaip asmenybę? Koks Tavo gyvenimo credo?

Pastebiu, kad esu spalvingas: veiklus, aktyvus, bendraujantis, bet kartu man nesvetima ramybė, romantika, buvimas vienumoje. Mano šūkis – daryk taip ir tai, kad būtų gerai ne tik tau, bet ir kitiems.

Kuo Tave sužavėjo muzika, ką ji Tau reiškia?

Muzika sužavėjo jau tada, kai tėvai nelabai teigiamai žiūrėjo į mano polinkį ir norą lankyti muzikos mokyklą. Sužavėjo pirmiausia kaip saviraiškos ir kūrybos galimybė. Antra, ji padeda liūdėti ir džiaugtis. Šiuo metu man tai ne tik saviraiška ir kūryba, bet ir galimybė perteikti jausmus, nuomonę, kalbėti apie vertybes, tikėjimą, pokyčius ir vyksmus visuomenėje.

Nuo ko prasidėjo Tavo muzikinis kelias?

Muzikinio kelio pradžia slypi bažnyčioje, kurioje pradėjau groti mušamaisiais ir gitara, vėliau gimnazijoje su bendraklasiais sukūrėme grupę. Aišku, tai padarėme 12-oje klasėje (šypteli). Vėliau buvo grupės „Atika”, „Flaer”, muzikiniai projektai su Andriumi Rimiškiu, „Mango”, „Arbata” ir dar kiek neatsimenu. Visur grojau mušamaisiais.

Dar mokykloje pradėjau rašyti ale eilėraščius, ale tekstus, dėdavau į įvairius portalus, kartais susilaukdavau įvertinimų, bet retokai, kiek pamenu (šypsosi). 2013 metų pradžioje toptelėjo mintis pamėginti įrašyti kurį tekstuką su gitara, vėliau su daugiau instrumentų. Gimė kažkokia muzikinė poezija, kai muzika skamba su tekstais, kurie neparašyti dainuojamajai poezijai ar paprasčiausiai dainai. Kuo daugiau dariau, tuo labiau patiko. Nuo 2014 metų pradėjau po truputi rodytis žmonėms ir pristatinėti savo kūrybą renginiuose, kad išsiaiškinčiau, ar tai, ką darau, jiems įdomu. Pasirodo, įdomu! Tai tęsiu (šypteli).

Pristatyti kūrybą Michailui padeda komanda (iš kairės): Rūta Drabulytė, Michailas Denisenko, Greta Miliauskytė ir Dainius Zviedrys. Ievos Miliauskytės nuotr.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Du pirmieji mano pasirodymai vyko 2014 metų pavasarį. Vienas Eduardo Balsio gimnazijos poezijos vakare, o kitas iškart po jo, apšildant grupę „Flaer” viename muzikinių klubų. Du skirtingi pasirodymai, bet man patiko (šypsosi).

Muzikuodamas atlieki savo tekstus. Kas Tau suteikia įkvėpimo bei idėjų?

Taip, tekstus kuriu pats, ačiū Dievui už šią dovaną, nes kitaip nežinau ką daryčiau, tikriausiai nieko nedaryčiau (šypteli). Įkvėpimo šaltinis – pats gyvenimas, tikėjimas, išgyvenimai, santykiai, svajonės, mintys, net kasdienės situacijos.

Kokiam muzikos žanrui priskirtum savo kūrybą?

Dar pats iki galo nežinau, koks mano stilius, aš jį vadinu muzikine poezija, tai kažkas artimo dainuojamajai poezijai, bet kiek kitaip. Kai turėsiu daugiau informacijos, būtinai pranešiu (šypsosi).

Kas sunkiausia žengiant muzikiniu keliu?

Kai turi idėjų ir žinai, ko nori, tai tų sunkumų mažai. Juk svarbiausia mėgti tai, ką pats darai, o tada užsikrės ir kiti.

Kokiuose konkursuose, projektuose teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Konkursuose dar neteko dalyvauti, bet festivalių aplankyta įvairių: „Saulėtosios naktys”, „Sielos”, „Poezijos šaltinis”, „Lempafestas”, grojome kelių miestų dienose. Grojome ir pas broliukus latvius, apšildėme ne vieną atlikėją, o kiek dar visko laukia… (šypsosi).

Kas ir kodėl yra Tavo autoritetas muzikos srityje?

Sunkus klausimas, nes yra keliasdešimt grupių ir atlikėjų, kurie man patinka, bet jie atlieka visai kitokią muziką ir į juos nesilygiuoju, tiesiog jie man patinka. O su komanda kuriame kažką savito, kas patinka mums.

Kokie Tavo tikslai, ambicijos artimiausius kelerius veiklos metus?

Šiais metais noriu išleisti vieną demo albumą ir platinti jį koncertų metu. Kitais metais jau kitą, nes medžiagos ir įrašų yra nemažai, belieka viską parengti ir pateikti klausytojams. Į tikslų sąrašą taip pat įeina keli garsūs festivaliai, į kuriuos, manau, kitais metais pateksiu. Nors kuriu lietuvių kalba, tačiau nepamiršta ir antroji gimtoji kalba – ukrainiečių, jai ir Ukrainos rinkai ketinu skirti didesnį dėmesį. Bandysime kūrinius ir kitomis kalbomis, tokių bandymų jau būta ir jie buvo teigiamai sutikti.

Jei Tau reiktų rinktis kitą veiklą, visiškai nesusijusią su muzika, kokiame amplua save įsivaizduotum?

Jaunimo darbuotojo. Tokį iš dalies ir atlieku, todėl šis vaidmuo man tikrai patinka.

Kaip leidi laisvalaikį?

Labai patinka keliauti ir žygiuoti. Tad, kai tik būna proga, tai ir darau. Iš tiesų, tai seniai domiuosi istorija, todėl skaitau, domiuosi, dalyvauju viešose paskaitose. O viena iš aktyvių mano visuomeninių veiklų yra savanorystė ekologų klube „Žalioji žemė”.