Meda Maceikienė: „Turiu ambicijų būti geriausia!”

Asmeninio archyvo nuotr.

Jaunųjų kūrėjų rubrikos viešnia Meda Maceikienė – plataus profilio šokių trenerė, profesionali choreografė, per ilgus metus sukaupta meile šokiui, žiniomis bei patirtimi mielai besidalijanti su šokio mėgėjais. Entuziazmu ir gera nuotaika spindinti mūsų pašnekovė – respublikinių ir tarptautinių varžybų prizininkė bei nugalėtoja. Asmeninėje kolekcijoje gausu diplomų, medalių bei per šimtą taurių. Apie šokį kaip gyvenimo būdą – pokalbis su Meda.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Manau, kad esu labai optimistiškas, linksmas žmogelis (šypsosi). Stengiuosi į pasaulį žiūrėti su šypsena ir ją dalinti kitiems. Iš tiesų labai sunku save vertinti, bet manau, kad su manimi sugyventi ir sutarti nesunku. Šeima man yra didžiausia vertybė. Mano gyvenimo džiaugsmas – mylimas darbas, į kurį tikrai einu kaip į šventę (šypsosi). Credo: „Kokį vaizduosi, toks ir tapsi.” Manau, kad šie žodžiai atspindi mano optimizmą, norą visuomet tobulėti bei tikėjimą svajonių išsipildymu.

Kaip Tavo gyvenime atsirado šokis? Nuo ko viskas prasidėjo?

Kai man buvo ketveri, tėvai nuvedė į šokių kolektyvą. Nuo pirmų dienų trepsėjau salėje ir uoliai mokiausi šokio subtilybių. Tada ir gimė svajonė tapti gera šokėja, o vėliau būti šokių mokytoja. Nuo pirmų dienų ant parketo jau prabėgo daugiau nei 20 metų. Esu labai dėkinga savo šeimai už palaikymą ir investicijas bei savo treneriams už darbą ir pastangas. Jei ne jie, šiandien nebūčiau tuo, kuo esu.

Mano šokėjos karjera prasidėjo gimtajame mieste – Panevėžyje. Kai buvau paauglė, pradėjome su partneriu važinėti pas trenerius į kitus Lietuvos miestus. Vienas jų – Klaipėda. Teko treniruotis pas gerb. S. Idzelevičienę. Ji mane pakvietė į Klaipėdos ansamblio „Žuvėdra” antrąją komandą. Taip aš atsidūriau uostamiestyje. Čia baigiau mokyklą, vėliau įstojau į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą, Sportinių šokių katedrą. Manęs laukė ilgai siekta didžioji svajonė.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra šokis? Kuo ši sritis Tave sužavėjo?

Edvardo Maceikos nuotr.

Šokis – tai mano gyvenimo būdas. Neįsivaizduoju savęs kitur. Tiesiog tėvų postūmis lėmė mano ateitį ir profesiją. Šokdama aš esu savimi. Mane ypač žavi kūno plastika, laisvumas, technika ir visos detalės. Labai įdomus procesas jausti, kaip lavėja tavo kūnas. Žinoma, tai – sportas. Tave pagauna ne tik šokio malonumas, bet ir azartas, kai nori būti geresnis ir pirmesnis už kitus. Aš visada norėjau būti geriausia (šypteli). Apskritai dar norėčiau pridurti labai svarbų dalyką, kad šokis – tai ne tik kūno lavinimas ir sportas, tai – kultūra. Mes, šokėjai, lavėjame ne tik fiziškai. Šokis moko etiketo. Lavina elgseną. Mes esame labai stiprūs psichologiškai, nes per ilgus karjeros metus išmokstame būti disciplinuoti, ruoštis varžyboms ir svarbiems startams. Šokdami poroje išmokstame bendravimo ir sutarimo bei santykio tarp vyro ir moters.

Kokia Tavo patirtis šokio pasaulyje? Kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Mano patirtį sudaro daugiau nei 20 metų ant parketo. Dalyvavau Lietuvos ir užsienio sportinių šokių varžybose. Mano sąskaitoje daugybė apdovanojimų, taurių ir medalių. Daug kartų teko būti varžybų nugalėtoja. Esu Lietuvos čempionatų finalininkė. Su „Žuvėdros” antrąja komanda tapome pasaulio ir Europos čempionatų finalininkai.

Ar pati kuri ir choreografiją? Kuo vadovaujiesi kurdama? Kas Tau suteikia įkvėpimo, idėjų?

Taip, kuriu choreografijas. Tačiau mane turi pagauti įkvėpimas. Nieko nemėgstu daryti per prievartą, todėl dažnai būna, kad nauji šokiai gimsta netikėtai. Choreografiją diktuoja muzika. Ilgai klausau mėgstamą kūrinį ir judesiai mano galvoje tiesiog susidėlioja patys. Apskritai turiu tokią „ligą”: klausydama muzikos visuomet mintyse ką nors šoku (šypsosi). Muzika yra mano įkvėpimas. Dar labai mėgstu „Youtube”. Nemažai laiko praleidžiu stebėdama užsienio choreografų darbus.

2008 m. tapai pirmąja oficialia zumbos instruktore Lietuvoje. Papasakok, kuo išskirtinė ši šokio sritis?

Zumba iš tiesų yra išskirtinis žanras. Tai yra viso pasaulio šokio stilių kratinys, todėl ji taip žavi ir tinka beveik kiekvienam. Pirmą kartą zumbą pamačiau internete. Man labai patiko energija ir nuotaika. Sklido toks didelis pozityvas. Zumba iš tiesų teikia daug džiaugsmo. Tu gali būti visoks. Galima atsipalaiduoti ir visiškai išsikrauti. Man, kaip sportinių šokių profesionalei ir varžybų dalyvei, zumba svarbi ir dėl to, kad visuomet turiu mokytis. Daug šokio stilių man yra nauji, visuomet turiu kur tobulėti.

Edvardo Maceikos nuotr.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius veiklos metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Šiuo metu esu labai laiminga – prieš kelias dienas įvyko mano asmeninės šokių studijos naujų patalpų atidarymas. Įrengėme net 120 kv. m patalpas, pritaikytas visiems šokėjų poreikiams. Didelį dėmesį skyrėme interjerui ir įvaizdžiui. Įsikūrėme pačioje uostamiesčio širdyje, senamiestyje. Pastaruoju metu visa mano energija ir pastangos buvo skiriamos šiam projektui.

Taigi artimiausi mano veiklos metai tikrai bus skiriami šokiams ir šokių studijos plėtrai. Tikslas – suburti dar didesnį šokių studijos narių kolektyvą ir auginti šokio mylėtojų bendruomenę. Kaip visada – turiu ambiciją būti geriausia ir teikti aukščiausio lygio paslaugas.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su šokiu, kokia ji būtų? Kodėl?

Labai sunkus klausimas, nes niekada apie tai negalvojau. Tiesiog neįsivaizduoju kito savo amplua. Mano vyras – profesionalus fotografas. Jei tektų keisti profesiją, tikriausiai būčiau jo pagalbininkė arba „trukdytoja” (juokiasi). O jei rimtai, labai mėgstu techniką, kompiuterius, naujas technologijas. Tikriausiai galėčiau dirbti IT specialiste. Bet sėdimas darbas mane tikrai pribaigtų (šypteli).

Kaip leidi laisvalaikį? Galbūt turi kitų įdomių pomėgių, be šokio?

Geriausias laisvalaikis šaltuoju sezonu man yra ramus vakaras namuose su šeima ir geru filmu. Vasarą atiduočiau bet ką už popietę paplūdimyje su knyga arba kryžiažodžiais. Kadangi mano profesija labai aktyvi, renkuosi ramesnį laisvalaikį. Mėgstu įvairias išvykas ir keliones.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Aš visuomet žiūriu į ateitį ir stengiuosi gyventi čia ir dabar, todėl manau, kad rinkčiausi dieną praleisti su zumbos pradininku Alberto Beto Perez. Būtų labai įdomu ir smalsu pamatyti jo dienotvarkę, dalyvauti treniruotėse ir sužinoti jo sėkmės formulę.

Kas tau yra didžiausias autoritetas?

Kiekviename gyvenimo tarpsnyje autoritetai kinta priklausomai nuo to, kas tuo metu yra svarbu. Vaikystėje mano autoritetai buvo tėvai, vėliau šokių treneriai, turėjau savo muzikos, šokėjų dievukų. Kiekvienas mes ieškome idealo, į kurį stengiamės lygiuotis. Dabar mano asmenybę ugdo visuomenė. Įkvėpimo ir pavyzdžio semiuosi iš zumbos mokytojų Steve Boedt (Belgija) ir Izabelos Kin (Lenkija). Be galo žaviuosi Gina Grant (Amerika).