Laurita Lapšytė: „Mano hobis – muzika”

Nuoširdumu žavinti jaunųjų kūrėjų rubrikos viešnia Laurita Lapšytė savęs profesionalia dainininke nevadina – ji tiesiog mėgaujasi muzika. Apie kūrybą, muzikinį kelią ir gyvenimą – pokalbis su Laurita.

Laurita_Lapsyte

Rūtos Račaitės nuotrauka

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo kredo?

Manau, jog esu draugiška, šilta asmenybė. Visgi geriausiai mane pažįsta mano draugai. Jie ir mato, kokia esu iš tiesų. Mano gyvenimo kredo veikiausiai būtų: „Viskas, kas geriausia, – dar laukia ateityje.” Tikiu, kad geriausios gyvenimo akimirkos dar neatėjo. Tad nevalia sustoti vietoje, nes judėjimas į priekį ir yra gyvenimas.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba? Nuo ko viskas prasidėjo?

Kada į mano gyvenimą atėjo muzika, net nepamenu. Manau, kad ji visą gyvenimą buvo kažkur šalia, o kūryba pradėjau užsiimti dar tuomet, kai mokiausi pradinėse klasėse. Tuo metu mėgdavau kurti eilėraščius apie viską, ką matau, ir tik kur kas vėliau suvokiau, kad tai, ką kuriu, galima ir dainuoti.

Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Kadangi profesionalia atlikėja savęs nepavadinčiau, dalyvauju daugiausia savo mokymo įstaigų renginiuose, o mano laimėjimas yra malonus laiko praleidimas. Man patinka dainuoti auditorijai.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Šiuo metu – laisva ir į rėmus neįsprausta muzikinė veikla.

Kokia Tavo kasdienybė? Kiek laiko užima repeticijos?

Mano kasdienybė – tokia pati, kaip ir daugelio studentų. Muzika šiuo metu – tarsi hobis, veikla, kuria malonu ir miela užsiimti.

Laurita_Lapsyte1

Tomo Kumšlio nuotrauka

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Pamenu pirmą kartą, kai dainavau viena. Kojos drebėjo it želė, visą laiką galvoje sukosi mintis, kad tik nepamirščiau žodžių. Galiausiai, baigusi dainą ir nulipusi nuo scenos, suvokiau, kad tai yra kažkas, ką norėčiau daryti dar ir dar kartą, nes šio jausmo apsakyti neįmanoma.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Mano gyvenime tai užima labai svarbią vietą. Tai ir būdas pabėgti nuo rutinos, ir atsipalaiduoti, pamiršti viską pasaulyje. Tai – tarsi sparnai, kurių ant nugaros turėti nereikia, nes jie auga iš sielos.

Kas Tau yra kūrybos / muzikos esmė?

Nuoširdumas. Kuo kūrinys nuoširdesnis, atviresnis ir ką nors reiškiantis pačiam atlikėjui, tuo maloniau klausytis. Nėra nieko labiau paliečiančio žmogaus širdį ir sielą, nei nuoširdžios emocijos.

Kokius kūrinus atlieki? Galbūt pati ir kuri dainas? Jei taip, kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas?

Kol kas pati kuriu tik žodžius, tačiau galbūt kada nors prie jų prisijungs ir muzika. Mano atliekami kūriniai lyriški, ramesni ir paprastai su esme. Visad ieškau dainų, kurios kažką reikštų ir man. Kitaip daina tiesiog neskambės.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Manau, įkvėpimo gali suteikti bet kas. Reikia tik turėti noro tą įkvėpimą pagauti.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Labai norėčiau muziką paversti ne tik hobiu. Nors, žinoma, net jei tai taptų mano profesija, muzika visuomet būtų ir mano hobis, kadangi nuo to viskas ir prasidėjo.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, kas tai būtų? Kodėl?

Visad svarsčiau apie mokytojos specialybę. Apskritai manau, kad išsilavinimas – vienas svarbiausių dalykų, kurį gali gauti žmogus. Be jo nėra tobulėjimo, o pasauliui reikia žmonių, kurie, kad ir kaip tai skambėtų, norėtų pakeisti pasaulį. Juk tie, kurie imasi įgyvendinti beprotiškiausias mintis, dažnai ir pasiekia savo. Be to, išsilavinimo stoka dažnai būna viena iš pagrindinių pasaulio problemų ar nelogiškų sprendimų priėmimo priežasčių. Tad jei ne muzika, manau, tikrai imčiausi šios srities.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Nesugalvoju nieko konkretaus, tačiau manau, kad kas nors iš Majų imperijos. Norėčiau sužinoti viską apie juos bei kaip jie matė pasaulį.

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Turiu ne vieną, o du autoritetus. Tai – mano tėvai. Iš pirmo žvilgsnio jie labai skirtingi, tačiau jau penkias minutes pabendravus galima pamatyti, kad jie tobulai papildo vienas kitą. Tokių nuoširdžių, mylinčių, rūpestingų ir išmintingų žmonių pasaulyje nėra daug. Kuo labiau būsiu į juos panaši, tuo jausiuosi laimingesnė. Jie padarė mane tokią, kokia esu šiandien. Aš vis dar mokausi iš jų, ką reiškia būti žmogumi.

Koks Tavo mėgstamiausias kūrinys?

Etta James „At last”. Tai vienas pirmųjų kūrinių, kuriuos atlikau ant scenos. Ši daina tikriausiai amžiams išliks mano mėgstamiausia, kadangi tai buvo pirmas kūrinys, leidęs man suprasti, kad daina – ne tik muzikos ir žodžių kratinys. Tai – ištisas gyvenimas, ir jei nori dainuodamas paliesti žmonių sielas, reikia išgyventi dainą pačiam.

Pirmą kartą išgirdusi šį kūrinį supratau, kad turiu bent pabandyti jį atlikti pati. Dar nebuvau girdėjusi atlikėjos, kuri taip jaučia kiekvieną sakinį, kiekvieną žodį. Noriu paveikti klausytojus taip pat, kaip ji paveikė mane, ir jei man tai pavyksta – savo tikslą pasiekiu. Man nėra nieko svarbiau, nei leisti žmonėms jausti tai, ką jaučiu pati, leisti jiems išgyventi kiekvieną dainos momentą, kiekvieną emociją.

1 komentaras

  1. Rūta

    šaunuolė 🙂

Parašykite komentarą