Jonė Urniežiūtė: „Muzika – tai jausmai”

Šįkart Jaunųjų kūrėjų rubrika ir vėl muzikali. Mūsų viešnia – dainininkė Jonė Urniežiūtė. Pašnekovė tiesiog žengia koja kojon su muzika. Džiazas jai yra įvairiapusis savęs realizavimas, o kūryba – gyvenimo variklis. Apie muziką, kūrybą ir gyvenimą – pokalbis su Jone.

Edvardo Tamošiūno nuotrauka

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Esu laisva asmenybė. Šiuo gyvenimo laikotarpiu aš daug ieškau ir bandau pažinti save. Gyvenimo credo – iš gyvenimo pasiimti kuo daugiau ir išnaudoti visas suteiktas galimybes. Paprasta, bet, mano nuomone, – teisinga.

Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Nuo ko viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo nuo darželio, kaip ir daugeliui. Jį lankydama pirmą kartą dalyvavau konkurse „Dainų dainelė”. Paskui sekė muzikos mokykla. Ten baigiau smuiko klasę. Savarankiškai išmokau groti gitara tiek, kad galėčiau pagroti savo mėgstamų bardų dainas. Muzika visada ir visur buvo su manimi.

Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Daug kur dalyvauti neteko. Tačiau ten, kur dalyvavau, sekėsi neblogai. Buvo ir laimėjimų. Tikiu, kad kiekvienas konkursas yra labai gera patirtis, išėjimas iš komforto zonos, tobulėjimas.

Kokias studijas pasirinkai ir kodėl?

Studijuoju džiazo vokalą. Kodėl džiazas? Manau, tai gera sfera realizuoti save įvairiapusiškai. Dėl studijų krypties galvos skausmo nebuvo, nes muzika seniai buvo mane pasirinkusi, o aš ją. Žinojau, kur noriu būti, tarp kokių žmonių augti.

Donato Vaičiulio nuotrauka

Kokia Tavo kasdienybė? Kiek laiko užima repeticijos?

Aš dažniausiai nieko neplanuoju. Tad niekada nežinau, kas manęs laukia kitą dieną. Mano kasdienybė įvairi ir nenuspėjama. Žinoma, yra dalykų, kuriuos tiesiog turiu atlikti, ir tada juos susiplanuoju, pavyzdžiui – repeticijas. Viskas priklauso nuo to, kokia būsena yra žmonių, su kuriais repetuoji. Jei vyksta geras muzikinis susikalbėjimas, kūryba liejasi laisvai. Tuomet repeticija gali trukti ir visą dieną. O kartais net ir labai norėdamas jauti, kad šiandien ne ta diena, ir nieko išspausti nepavyksta. Nors būna ir taip, kad per sukąstus dantis turi įvykdyti kažkokias užduotis, nes kitam kartui laiko nelieka.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Pirmasis mano rimtas koncertas buvo šešerių metų „Dainų dainelėje”. Buvau labai susikaupusi ir rimta. Negalvojau apie didelę sceną, apie šimtus žmonių salėje. Galvojau tik, kaip kuo geriau išpildyti mokytojos reikalavimus ir kuo gražiau atlikti tuo metu savo mėgstamiausias dainas apie gegutę ir vorą (šypsosi).

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba?

Muzika įplaukė į mano gyvenimą natūraliai ir gyvena kartu iki šiol. Man tai pati geriausia saviraiškos priemonė. Kartais sunkiau kažką pasakyti, negu sudainuoti. Ir tai nebūtinai turi būti padaryta žodžiais. Muzika – tai jausmai. Kūryba taip pat. Tai ateina savaime.

Kas Tau yra kūrybos / muzikos esmė?

Esmė – tai išlaisvinti save, atsiverti ir papasakoti klausytojui kažką prasmingo. Manau, kiekvienas muzikantas, kūrėjas trokšta būti išgirstas.

Kokius kūrinus atlieki? Galbūt ir pati kuri dainas? Jei taip, kaip manai, koks Tavo kūrybos braižas?

Dainuoju daug ką. Ir dažniausiai, žinoma, tai, kas miela širdžiai. Dabar daugiausiai dainuoju džiazą, nes studijos ir koncertai susiję su šia sfera ir tai yra savęs tobulinimo ir geros patirties niša. Ar tai yra mano vieta, kur labiausiai galėčiau atsiverti, – nežinau. Dar ieškau savęs. Turiu ir savo dainų. Kūryba – nesibaigiantis mano gyvenimo procesas. Kūrybos braižą apibūdinti sunku. Tai tiesiog mano jausmai.

Kas Tau suteikia įkvėpimo?

Viskas, kas yra aplinkui mane. Aplinka ir žmonės, manau, ir sukuria mus tokius, kokie esame.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos?

Nesu labai planuojantis žmogus, todėl matyti savo ateitį kelerius ateinančius metus man tikrai sunku. Tiesiog tikiuosi toliau ieškoti ir tobulėti, atrasti savo vietą.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su dainavimu, kokia ji būtų? Kodėl?

Labai mėgstu teatrą. Tai dar vienas mano įkvėpimo šaltinis. Ypač domiuosi jaunais kūrėjais, jų skleidžiama pasauliui žinia. Įdomu stebėti, kaip panašaus amžiaus žmonės mato aplinką, kaip juos jaudina šių dienų aktualijos ir kaip jie perteikia tai per teatro prizmę. Nežinau, kaip tiksliai norėčiau būti susijusi su teatro veikla, bet man tai tikrai labai įdomu.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Yra daug šio laikmečio žmonių, kurie man be galo įdomūs ir įkvepiantys savo darbais, ir su kuriais norėčiau susipažinti.

Giedrės Gegeckaitės nuotrauka

Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl?

Autoritetas man yra tas žmogus, kuris sugeba įkvėpti ir padeda atrasti savo kelią ar kryptį, kuria turėtum eiti. Kartais tai gali būti žinomas visuomenės, meno veikėjas, o kartais tai – draugas ar atsitiktinai sutiktas žmogus, su kuriuo paprastas ir nuoširdus pokalbis suteikia tau neįkainojamos patirties.

Koks Tavo mėgstamiausias kūrinys?

Mėgstamų kūrinių yra tiek daug, kad išrinkti vieną būtų didelė neteisybė. Tačiau laisvalaikiu dabar daugiausia klausau meditacinės muzikos. Ji neįpareigojanti, leidžianti atsipalaiduoti ir nurimti mintims po chaotiškos dienos.