Jonas Raudonius: „Tiesiog esu meno žmogus!”

Šį kartą Jaunųjų kūrėjų rubrikoje svečiuojasi Jonas Raudonius. Mūsų pašnekovo veiklų spektras itin platus. Vaikinas yra ir pianistas, ir elektroninės muzikos atlikėjas, ir garso režisierius. Be to, Jonas jau devynerius metus priklauso Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorių komandai. Apie muziką, kasdienę veiklą bei ateities planus – pokalbis su Jonu.

Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Manau, jog esu priklausomas nuo muzikos, darbo su muzika, muzikantais. Tai, ko gero, mane ir stumia į priekį bei augina kaip asmenybę. O credo – visas svajones įmanoma įgyvendinti sunkiai dirbant.

Kaip apibrėžtum savo veiklą? Nuo ko viskas prasidėjo?

Nuo vaikystės, kai prisiliečiau prie muzikos, man ji tapo labai svarbi. Ieškojau kuo įdomesnės, įvairesnės muzikos krypties. Pats labai norėjau tapti muzikantu, tad pradėjau mokytis groti fortepijonu muzikos mokykloje. Būdamas paauglys išbandžiau turbūt visus muzikos stilius, domėjausi jų bruožais, analizavau bei lyginau. Neapsakomai pamilau klasikinę (akademinę) muziką, todėl pradėjau daugiau groti fortepijonu ir įstojau į konservatoriją giliau studijuoti muzikos ir lavinti fortepijono įgūdžių. Šiuo metu esu garso operatorius. Skleidžiu urbanistinę, elektroninę, minimalistinę muziką, taip pat dirbu su teatro bei šokio projektais. Esu ir garso operatorius bei režisierius, ir elektroninės muzikos atlikėjas, ir renginių organizatorius. Jei trumpai, esu tiesiog meno žmogus.

Kokias studijas pasirinkai? Ar tai siejasi su dabartine Tavo veikla?

Na, kai baigiau fortepijoną konservatorijoje, jau treti metai niekur nestudijuoju, tik dirbu. Aišku, turiu planų studijuoti ir tai turbūt bus kompozicijos arba garso režisūros studijos. Dar renkuosi.

Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika? Kuo ši sritis Tave sužavėjo?

Muzika yra mano gyvenimas. Tai ir malonumas, ir darbas, iš kurio gyvenu. Muzika žavi mane kiekvieną dieną. Kad ir kiek ją „pažinočiau”, čia vis atrandu kažką naujo ir lieku maloniai nustebintas.

Kokia Tavo patirtis muzikos pasaulyje? Kur teko dalyvauti? Prie kokių projektų prisidėti?

Visų renginių, projektų tikrai nepavyks išvardinti. Jų jau nebesuskaičiuosi. Didžiausias ir įdomiausias renginys, prie kurio tenka prisidėti – tai Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Esu organizatorių komandos dalis jau devynerius metus. Tai neįkainojama patirtis su pasaulinio lygio atlikėjais, kurių klausydavausi vaikystėje. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad teks juos pamatyti gyvai (šypsosi). Kiekvienais metais nekantriai laukiu vasaros pradžios, kol prasidės džiazo maratonas.

Ar pats kuri ir muziką? Kas Tau suteikia įkvėpimo, idėjų?

Pats kuriu labai nedaug. Daugiau dirbu su jau sukurtais kūriniais. O idėjų kūrybai suteikia įdomūs miesto ar gamtos garsai, kurių klausydamas iškart girdžiu harmoniją, ritmą ar įvairių instrumentų garsus, kuriuos galima pritaikyti.

Daug savęs atiduodi elektroninės muzikos kultūros auginimui Klaipėdoje. Papasakok apie tai išsamiau.

Pradėjau dirbti Klaipėdos elektroninės muzikos kultūros srityje prieš ketverius metus. Organizavau įvairius renginius buvusiame „Čako ir Čekuolio” bare, dabartiniame „Check in” bare (kuriame irgi dariau elektroninės muzikos renginius) bei įvairiose netradicinėse vietose. Nors dėjau visas pastangas, bene visi renginiai buvo nuostolingi. Pajūryje šia muzikos rūšimi domisi itin mažai žmonių. Bandydamas plėsti susidomėjusiųjų ratą, pusmetį kiekvieną sekmadienį pats grojau minimalistinę elektroniką kavinėje „Coffee inn”. Bent kažkiek žmonių prisijungė.

Dabar elektroninės muzikos kultūrą Klaipėdoje puoselėju jau ne vienas, o su radijo stoties „Zip FM” „Sunday Bug radio” laidos vedėju Tomu. Turime minimalistinės elektroninės muzikos renginių seriją ant Kuršių marių kranto – „Apollo”. Liepą bus jau penktas „Apollo” renginys „Meat lovers pub” restorane. Tai turbūt vienintelė tokios muzikos renginių serija, kuri kvėpuoja ir auga. Šie renginiai man yra emocinė atgaiva, kai matau, jog tai, dėl ko tiek stengiausi ir įdėjau darbo bei pastangų, pagaliau jau turi kažkokį rezultatą. Aišku, vienam tai padaryti būtų buvę vargiai įmanoma. Tad esu labai dėkingas Tomui Vėjui, kuris ir paėmė pagrindines „Apollo” vadžias. Turime ir labai puikią renginio kūrybinę komandą, su kuria galime ir dar daugiau.

“Apollo”. Eglės Sabaliauskaitės nuotr.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius veiklos metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Maniau, jog nuo rudens pradėsiu mokytis, tačiau gavau šaukimą į kariuomenę. Svarstau, kad geriausia būtų atitarnauti dabar, kad po studijų, gavęs kvietimą, nesusigadinčiau ateities planų. Bet kokiu atveju artimiausias tikslas – pradėti studijuoti. O po studijų norėčiau daugiau dirbti su teatru, įsirengti didesnę studiją.

Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, kokia ji būtų? Kodėl?

Aš neįsivaizduoju savęs kitoje srityje. Bet jei netyčia taip būtų nutikę, tai, manau, būčiau sportininkas. Kol nepradėjau rimčiau mokytis groti fortepijonu, labai mėgau futbolą.

Kaip leidi laisvalaikį? Galbūt turi kitų įdomių pomėgių?

Mėgstamiausias mano laisvalaikis – išeiti pasivaikščioti su ausinuku po parką, centrą ar pajūrį. Taip pasisemiu naujų idėjų ar planuoju darbus.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas jis būtų ir kodėl?

Didžiausią aistrą jaučiu šiuolaikiniam menui, tad daugelis man autoritetingų menininkų dar gyvi, tiesiog sunkiai prieinami. O jei būtų proga pakeliauti laiku, norėčiau šnektelti su J. S. Bachu apie jo įgyvendintą perversmą klavyrinėje muzikoje bei kūrybos paslaptis.

Kas yra Tavo autoritetas gyvenime? O gal ir muzikos pasaulyje?

Konkretaus autoriteto kaip ir neturiu, stengiuosi išlikti originalus. O išminties, gyvenimo būdo semiuosi iš įvairaus tipo žmonių, kurie man svarbūs arba aktualūs.