Ida Sevelkaitytė: „Sunkiausia žongliruoti tarp vidinio ir išorinio pasaulio”

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrika muzikali. Mūsų viešnia – džiazo vokalistė Ida Sevelkaitytė. Jaunoji kūrėja savo kompozicijose jungia lietuvių liaudies dainas su džiazo, klasikinės, šiuolaikinės ir populiarios muzikos motyvais. Apie muziką, kūrybą ir atlikėjo kasdienybę – pokalbis su Ida.

Ida Sete 2

Projekto „Ida Sete – made in LT” oficiali nuotrauka. Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip apibūdintum save kaip asmenybę? Koks Tavo gyvenimo credo?

Esu žmogus, kuriam reikia vienatvės ir asmeninės erdvės. Mėgstu eksperimentuoti, išbandyti save naujose veiklose ir amplua. Šeima ir kūrybinė saviraiška man – svarbiau už viską.

Kuo Tave sužavėjo muzika? Ką ji reiškia Tavo gyvenime?

Muzika manęs nesužavėjo, ji mano gyvenime nuo tada, kiek tik pajėgiu save prisiminti. Tai – mano dalis, per kurios prizmę regiu mane supantį pasaulį. Tai kalba, kuria save išreiškiu geriausiai.

Koks Tavo muzikinis kelias? Nuo ko viskas prasidėjo?

Darželyje lankiau vaikų liaudies muzikos ansamblį. 6-erių buvau pakviesta mokytis E. Balsio menų gimnazijoje. Nuo 16-os lankiau ir J. Kačinsko muzikos mokyklą. Šiuo metu studijuoju džiazinį ir improvizuotą dainavimą F. Listo muzikos akademijoje Veimare, Vokietijoje, metus tobulinausi K. Szymanowskio muzikos akademijoje Katovicuose, Lenkijoje.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo?

Pirmasis koncertas, kurį atsimenu, buvo su vaikų liaudies muzikos ansambliu. Grojome Latvijos televizijos studijoje Rygoje. Viskas atrodė labai įdomu: tos kameros, studija. Džiaugiausi pamačiusi, kaip atrodo televizorius iš kitos pusės.

Galbūt pati ir kuri muziką? Jei taip, kas Tau suteikia įkvėpimo bei idėjų?

Pirmąją savo dainą, padedama visos šeimos, sukūriau būdama 16-os. Pastaruoju metu komponuoju savo projektui „Ida Sete – made in LT”, kuriame lietuvių liaudies dainas jungiu su džiazo, klasikinės bei šiuolaikinės muzikos motyvais. Įkvepia tos pačios liaudies dainos, jų nepaprastai gilūs tekstai, erdvios melodijos, taip pat ir savo krašto bei kalbos ilgesys. O kartais užtenka ir nepažįstamos kalbos frazės, vaiko klyktelėjimo ar medžių šlamesyje išgirsto motyvo, kad gimtų kūrinys.

Kokią muzikos rūšį pasirinkai ir kodėl?

Pradėjau nuo klasikinės muzikos, kadangi menų gimnazijoje dėstė būtent ją. Džiazą sutikau atsitiktinai, kai mano mažoji sesuo panoro mokytis dainuoti ir ją nuvedė pas džiazinio dainavimo mokytoją. Pas ją įsiprašiau ir aš. Prie folkloro atvedė širdis, noras grįžti prie savo šaknų, klausimas „kas aš esu?”

Kaip sugalvojai džiazinį dainavimą paįvairinti liaudiškais motyvais? Kuo patraukė kanklės?

Vienam dainavimo konkursui reikėjo pristatyti liaudies dainą – tai buvo mano pirmasis bandymas sujungti džiazą su lietuvių liaudies muzika. Man tai taip patiko, kad tęsiu tai iki šiandienos. Prieš pusę metų ėmiau ieškoti būdų, kaip mano muzika galėtų skambėti dar autentiškiau. Netyčia išgirdusi tradicinių lietuviškų kanklių skambesį iškart pajutau, kad tai yra būtent tai, ko ieškojau.

Kas sunkiausia žengiant muzikos keliu?

Žongliruoti tarp vidinio ir išorinio pasaulio, būti jautriam, atviram pasauliui ir tuo pat metu pastovėti už save bei pasirūpinti materialiais dalykais.

Kokiuose konkursuose teko dalyvauti, o gal ir laimėti?

Tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje, Vokietijoje bei Lenkijoje dalyvauti pradėjau 8-erių, tėvų namai apstatyti diplomais bei laimėtomis statulėlėmis. Tai užgrūdino, suteikė pasitikėjimo savimi, tačiau prireikė daug laiko suvokti, kad muzika – tai ne varžybos, o kolegos – ne konkurentai. Išsigryninus savo kūrybos tikslą gyvenimas tapo daug paprastesnis ir dainavimas bei grojimas virto džiaugsmo šaltiniu.

Ida1

Projektas „Ida Sete – made in LT” Danijos jaunimo organizuotame renginyje „Lietuvių dienos Danijoje” (Lithuanian days in Denmark). Asmeninio archyvo nuotr.

Kas ir kodėl yra Tavo autoritetas muzikos srityje?

Man autoritetas yra mano profesorius Michaelis Schiefelis. Tiek kaip atlikėjas, tiek kaip kompozitorius ir pedagogas. Jis atvėrė man duris į gilesnį muzikos suvokimą, savęs, kaip muzikos šaltinio, suvokimą. Išmokė, kad muzikoje nėra teisinga ar neteisinga, mokymasis iš jo kardinaliai pakeitė ir mano charakterį.

Kokie Tavo tikslai / ambicijos artimiausius kelerius metus?

Šiuo metu planuoju išleisti savo mini CD, organizuoju koncertus Vokietijoje, Lietuvoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Rengiu dar du naujus projektus, kuriu muziką ir jiems. Tuoj baigsiu bakalauro studijas, planuoju studijuoti ir magistrą.

Jei Tau reiktų rinktis kitą veiklą, visiškai nesusijusią su muzika, kokiame amplua save įsivaizduotum?

Tuomet tapčiau jogos instruktore arba amžina keliautoja (juokiasi).

Kaip leidi laisvalaikį?

Mano visas gyvenimas yra laisvalaikis – jį leidžiu kurdama, grodama pianinu, fleita ar kanklėmis, piešdama, dainuodama, mokydama kitus, keliaudama, skaitydama, bendraudama, praktikuodama jogą bei meditaciją. Muzika man nėra darbas, tai mano gyvenimo būdas.

1 komentaras

  1. Raitvile

    Puikus interviu, daug suzinota is vidines puses, kas retai pavyksta <3

Komentuoti: Raitvile Atšaukti atsakymą