Greta Budriūtė: pažabojusi ugnį

Jaunųjų kūrėjų rubrikos viešnia – fakyrė Greta Budriūtė. Meilę ir atsidavimą ugniai jaučianti pašnekovė įkūnija ugnies stichiją derindama eksperimentinę rytietiškų motyvų muziką su drąsa, lankstumu, teatrine ekspresija. Apie ugnies šokius, gyvenimą ir ateities planus – pokalbis su Greta.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Mes, fakyrai, turbūt visi esame neeilinės asmenybės. Aš nuolat ieškau naujovių, iššūkių gyvenime. Siekiu kurti meną. Mano gyvenimo credo: „Nereikia būti sėkmingiems, kad pradėtume, bet reikia pradėti, kad taptume sėkmingais.”

Kuo Tave patraukė šokis su ugnimi?

Pirmą kartą susidūrusi su ugnimi, ją palaikiusi, tiesiog pamilau fakyrų meną. Ugnies niekada nebenoriu paleisti iš rankų.

Ką fakyrų menas ir apskritai kūryba reiškia Tavo gyvenime?

Tai yra potyris, su kuriuo niekur kitur nesusidursi. Tai ir ekstremalumas, ir bendravimas su publika, ir proto bei kūno menas, ir pasitikėjimas savimi bei komandos nariais. Komanda yra labai svarbi mūsų veikloje. Juk turi visiškai pasitikėti kolegomis, kai ausyse ūžia ugnis.

Papasakok, koks Tavo, kaip menininkės, kelias? Nuo ko viskas prasidėjo?

Tai labai labai ilgas kelias, kurio galo vis nematyti. Kiekvieną dieną aš tobulėju, mokausi. O viskas prasidėjo nuo šmėstelėjusios minties, kad gal ir aš galiu išmokti valdyti ugnį.

Pirmasis pasirodymas truko 15 minučių, bet atrodė, kad jis prabėgo vos per 15 sekundžių. Tuo metu jaudulys, užplūdusios emocijos tiesiog sustabdė laiką ir erdvę.

Kokia Tavo patirtis šokio su ugnimi pasaulyje? Kur teko dalyvauti? Prie kokių projektų prisidėti?

Patirties turėjau labai įvairios: nuo privačių mažų švenčių iki miesto renginių ir festivalių. Vienas pastarųjų mūsų projektų buvo kartu su muzikantų trijule „Voicelless”. Papuošėme Klaipėdos laivų parado koncertinę sceną. Tai buvo nauja ir įdomi patirtis, kadangi pirmą kartą teko atlikti pasirodymą skambant gyvai instrumentinei muzikai.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Mokausi, tobulėju ir einu į priekį. Mūsų įkurtas ugnies fakyrų klubas „Liepsnojantis šerkšnas” („Fire frost”) yra dinamiškas ir atviras naujoms idėjoms. Mes naudojamės ne tik tradiciniais ugnies pažabojimo įrankiais. Savo programas nuolat profesionaliai pagyviname techninėmis naujovėmis, įspūdingais pirotechnikos elementais bei originaliomis detalėmis. Magiškas lankų, grandinių, deglų, žibintų šou, pirotechnikos triukai, šviesų žaismas, tautinių arba rytietiškų motyvų persmelkta šiuolaikinė muzika abejingų nepalieka. Žiūrovai nukeliami į kitokį, mistikos ir stebuklų kupiną pasaulį, kurio pamiršti tiesiog neįmanoma.

Kuo vadovaujiesi kurdama šokius su ugnimi?

Dažniausiai naujos idėjos gimsta muzikos fone, išgirdus mėgstamą kūrinį. Idėjos, deriniai ir naujos programos vizualizacija tiesiog „plaukia” per vaizduotę, lieka tik įgyvendinti.

Ką ši veikla reiškia Tau pačiai?

Ši veikla manyje palaiko naujovių troškimo ugnelę ir nuolat varo į priekį. Tiesiogine ir netiesiogine prasme (šypsosi).

Kas suteikia įkvėpimo, idėjų?

Įkvėpimo semiuosi iš labai įvairių šaltinių. Pavyzdžiui, muzikos ir kitų meno kūrinių, gamtos vaizdinių. Kartais net sapnuoju naujas idėjas (šypsosi).

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius veiklos metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Laikas parodys, ką pasaulis yra paruošęs (šypsosi).

Koks Tavo hobis, kaip leidi laisvalaikį?

Hobis dažnai susipina su darbu. Myliu tai, ką darau. Tad ir laisvalaikį užima treniruotės, naujų programų kūrimas, beprotiškiausių minčių realizavimas ir tiesiog buvimas drauge su kolegomis.

Galbūt turi autoritetų meno srityje? Jei taip, kas jie ir kodėl?

Sunku įvardyti autoritetus. Manau, kad autoritetų reiktų ieškoti kažkur arčiau, nebūtinai meno srityje. Gi neturėtume laikyti autoritetais menkai pažįstamų žmonių (šypsosi).

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Užuot svajojus, kaip būtų, jeigu būtų, reikia gyventi šia diena ir branginti tą trumpą laiką, kurį turime su artimiausiais širdžiai ir sielai žmonėmis (šypsosi).