Dominykas Balanas: „Muzika – tai gyvenimo prieskonis”

Šįkart jaunųjų kūrėjų rubrikoje – repo kultūros atstovas Dominykas Balanas, kitaip žinomas kaip Domas Mog. Ne vienas mūsų pašnekovo kūrinys yra atsidūręs alternatyvią muziką dievinančių paauglių ausinukuose. Apie repą, kūrybą ir gyvenimą – pokalbis su Dominyku.

Asmeninio archyvo nuotraukos

Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo?

Turbūt aplinkiniai geriau ir tiksliau atsakytų į šį klausimą. Kokia aš asmenybė, vėlgi priklauso nuo to, kokie žmonės mane supa. Kažkam aš draugiškas, nuoširdus ir atviras. Kitiems galbūt kur kas labiau užsidaręs ir paviršutiniškas. Nemanau, kad visiems reikia atlapoti širdį. Yra draugai ir artimieji, su kuriais eini per gyvenimą, ir yra tiesiog praeiviai. Skirtingos aplinkos mums kažkiek daro įtaką, verčia sąlyginai prisitaikyti, todėl į klausimą, kokia aš asmenybė, matyt, geriausiai atsakytų man artimi žmonės.

Kokia taisykle vadovaujuosiu gyvenime? Kad 9 kartus iš 10 atsakymų į klausimus reikia ieškoti veidrodyje.

Kuo Tave patraukė muzika?

Muzika man yra gyvenimo prieskonis. Manau, kad kiekvienas randame muzikoje dalį savęs arba atvirkščiai – pasiimame iš jos kažką naujo į savo pasaulį.

Ką muzika ir apskritai kūryba reiškia Tavo gyvenime?

Kūryba tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Tiesiog man tai priimtiniausias būdas duoti pasauliui dalį savęs, perduoti bendraminčiams ar ateinančioms kartoms tai, kas galbūt padės jiems einant gyvenimu. Tie, kas kuria – gyvens amžinai, todėl priimu kūrybą kaip dovaną ir galimybę palikti pasauliui kažką po savęs.

Kokį muzikos stilių pasirinkai ir kodėl?

Nuo mažų dienų iki dabar repas buvo ir, neabejoju, bus pirmoje vietoje. Paklausau karts nuo karto ir kitokio žanro muzikos, bet keliuosi ir einu miegoti su repu.

Papasakok, koks Tavo, kaip atlikėjo, kelias? Nuo ko viskas prasidėjo?

Kelias įdomus. Prasidėjo viskas tuomet, kai dar mokyklos laikais išgirdau atlikėjų Karu ir Shurmo bendrus kūrinius. Karu mokėsi toje pačioje mokykloje, todėl supratau, kad įrašyti dainą nėra labai sudėtinga. Tai ir sudomino. Pradžia buvo tik eilės sąsiuviniuose, vėliau žingsnis po žingsnio pradėjome įrašinėti dainą po dainos. Tai trunka jau daugiau nei 10 metų. Smagu pažiūrėti atgal ir malonu, kad šiandien didžioji dauguma šito stiliaus muziką klausančių žmonių bent jau žino, kas tas Domas. Vadinasi, mano kūryba rado savo vietą. O galiausiai juk toks ir buvo tikslas.

Galbūt prisimeni savo pirmąjį pasirodymą? Koks jis buvo? Kokias emocijas kėlė?

Puikiai prisimenu pirmą pasirodymą. Jis vyko nedidelėje, bet jaukioje patalpėlėje Klaipėdoje. Nors tie 20–30 žmonių, atėjusių paklausyti, buvo draugai ar pažįstami, bet jaudulys buvo didžiulis (šypsosi).

Kokia Tavo patirtis muzikos pasaulyje? Kur teko dalyvauti? Prie kokių projektų prisidėti?

Per tiek metų teko daug kur apsilankyti. „Boom bap” renginių serijos, festivaliai „Dinamitas”, „Džiunglės”, HH apdovanojimai ir dar daugybė kitų pavienių renginių. Dabar jau tikrai negalėčiau suskaičiuoti, kiek jų buvo.

Kaip manai, kas yra Tavo klausytojai?

Labai plati auditorija. Esu sulaukęs gerų žodžių ir iš inteligentų, ir iš „marozų”, iš 12-mečių ir iš 40-mečių, vaikinų ir merginų. Nemanau, kad yra kažkokia konkreti auditorija. Daugelio mano kūrinių nuotaika liūdna arba pikta, tačiau tas liūdesys ir pyktis visgi išsišakoja į atskiras temas ir spalvas, gal dėl to ir klausytojai tokie skirtingi.

Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą?

Neskubėdamas įrašinėju kūrinius, planuose turime nedidelį albumėlį kartu su mano beatmakeriu Povilu Ramoška (mp3). Balandį numatyti keturi koncertai. Veiklos yra, o tai tik džiugina.

Kuo vadovaujiesi kurdamas? Kaip apibūdintum savo kūrybą?

Tiesiog stebiu aplinką ir save. Atkreipiu dėmesį į pasaulyje vykstančius įvykius, praeivius, artimus žmones. Mėginu visame tame įžvelgti ir save, pamatyti kažką, ką būtų verta paversti raide, žodžiu, sakiniu.

Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius veiklos metus? Kokie tikslai bei ambicijos?

Na, artimiausiuose planuose jau minėtas albumas. Turiu daug idėjų soliniams kūriniams, bendriems įrašams su kitais atlikėjais, klipams ir panašiai. Artėja vasara, o su ja ir kur kas daugiau renginių.

Koks Tavo hobis, kaip leidi laisvalaikį?

Buvimas su sau artimais žmonėmis. O veikla įvairi. Niekada nepraleidžiu įdomesnių teniso, futbolo ar krepšinio rungtynių. Mėgstu fotografuoti aplinką. Nieko ypatingo mano dienotvarkėje nerasi, ko neturėtų dauguma kitų. Užsiimu darbais, o kai jų nėra, tiesiog stengiuosi atsipalaiduoti.

Jei ne muzika, kokiame kitame amplua save įsivaizduotum?

Manau, būčiau visai neblogas fotografas. Tiesiog nusipirkęs fotoaparatą nesusikūriau “Domas Photography” puslapio ir nepradėjau važinėti per vestuves pyškindamas niekuo neišsiskiriančius kadrus (šypsosi). Palikau tai savo laisvalaikiui ir malonumui.

Galbūt turi autoritetų muzikos srityje? Jei taip, kas jie ir kodėl?

Žinoma. Man prie širdies yra rusiškas repas. Iš jų galiu išskirti Assai, „The Chemodan clan”, Kazhe oboyma, „Krec” ir daugelį kitų. Niekada nepraleidžiu progos paklausyti senų JAV hiphopo atlikėjų, vienareikšmiškai nuo mažų dienų mano dievukas yra Method Man. Kalbant apie naująjį hiphopą, esu vienas iš tų skeptiškai į jį žiūrinčių žmonių. Nebent galiu įvardyti Kendrick Lamar, Joey Badass, Machine Gun Kelly.

Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų?

Hmm. Labai domiuosi praeities diktatoriais – Stalinu, Hitleriu ir kitais, tačiau nesu tikras, kad norėčiau su jais praleisti dieną, nes daug šansų, kad tai būtų paskutinė mano gyvenimo diena (juokiasi).