Andrius Beržonskis: „Muzikos esmė – nepalikti klausytojo abejingo”
Jaunųjų kūrėjų rubrikos svečias akordeonininkas Andrius Beržonskis šiuo metu dirba muzikos mokytoju. Jaunasis kūrėjas prisipažįsta, kad vaikai jo kasdienybę paverčia švente, o grojimas vaikinui yra geriausias laisvalaikis. Kaip manai, kokia esi asmenybė? Koks Tavo gyvenimo credo? Esu nuoširdus, sąžiningas bei užsispyręs. Turbūt todėl, kad grynas žemaitis (šypsosi). Mano gyvenimo credo – gyventi šia diena ir džiaugtis kiekviena akimirka. Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika, kūryba? Nuo ko viskas prasidėjo? Esu plungiškis, mokiausi Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje. Ten ir prasidėjo mano muzikos kelias. Grojau akordeonu, pianinu. Pabaigęs aštuonias klases, nusprendžiau sieti savo gyvenimą su muzika ir įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Baigęs vis dar jaučiau begalinę meilę muzikai bei savo instrumentui. Tad nesustojau ir nusprendžiau studijuoti atlikimo meną Klaipėdos universiteto Menų akademijoje pas akordeono dėstytoją prof. Eduardą Gabnį. Šiuo metu ten ir studijuoju, esu pirmo kurso magistrantas. Kodėl pasirinkai būtent akordeoną? Kuo patraukė šis instrumentas? Visos pradžios kaltininkė yra mano mama, tačiau viskas prasidėjo ne nuo akordeono. Ji mane matė kaip šokėją, todėl nuvedė į Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą. Ten metus šokau liaudies šokius. Pasakojo, kad man nelabai patiko, visada atsilikdavau pora žingsnių nuo kitų, taip parodydamas savo nepasitenkinimą (šypteli). Galų gale vaikiški ožiai pasiekė kulminaciją, tad teko ieškoti kažko naujo. Tuomet man ir pasiūlė groti akordeonu, o tai man labai patiko. Šis instrumentas yra universalus. Jis mane patraukė savo neribotomis galimybėmis. Anksčiau akordeonas buvo skirtas pramogai – šokių vakarėliuose valsui, tango ar polkai. Dabar akordeonui rašomi originalūs kūriniai, stengiamasi groti muziką, kompozitorių rašytą kitiems instrumentams. Mane liūdina tai, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie šį nuostabų instrumentą pavadina armonika. Papasakok, kur teko dalyvauti, o gal ir laimėti? 2015 m. Latvijoje vykusiame tarptautiniame akordeonininkų konkurse „Naujene” tapau 2 vietos laureatu. 2015 m. Klaipėdos V tarptautiniame studentų ir moksleivių kamerinių ansamblių ir koncertmeisterių konkurse tapau 3 vietos laureatu. Kaip apibrėžtum dabartinę savo veiklą? Veiklos turiu nemažai. Šiuo metu studijuoju Klaipėdos universiteto Menų akademijoje, dirbu akordeono mokytoju Alsėdžiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir Plateliuose bei stengiuosi dalyvauti bet kokioje koncertinėje veikloje. Mokytoju dirbu jau antrus metus, tai man naujas iššūkis. Šis darbas iš pradžių atrodė gana nesudėtingas. Pradėjus dirbti visiškai pakeičiau savo nuomonę ir negaliu sakyti, kad nusivyliau. Daug darbo ir kantrybės reikia įdėti į kiekvieną pamoką. Esu laimingas galėdamas savo patirtį perduoti mažiesiems atlikėjams. Juk vaikai suteikia tiek daug džiaugsmo, ypač tada, kai matai įdėto darbo rezultatą. Galbūt prisimeni savo pirmąjį koncertą? Koks jis buvo? Tikrai nepasakysiu, bet manau, kad labai jaudinausi (šypsosi). Kas apskritai Tavo gyvenime yra muzika ir kūryba? Muzika ir kūryba – išreikšti jausmai, kurie daro stebuklus klausytojui. Man muzika yra atgaiva sielai, ji padeda atsipalaiduoti, atitrūkti nuo realybės. Kas Tau yra muzikos esmė? Muzikos esmė – nepalikti klausytojo abejingo. Atlikėjas turi atiduoti visą save, kad klausytojas liktų nustebintas ir sužavėtas. Kokius kūrinius atlieki? Mano atliekama muzika labai įvairi – nuo lengvosios muzikos iki akademinės. Manau, kad atlikėjas turi būti universalus, tai, ką daro, jis turi daryti gerai ir kokybiškai. Nesvarbu, kokio žanro kūrinius jis atlieka. Kas Tau suteikia įkvėpimo? Įkvėpimo man suteikia artimiausi žmonės, kurie visada palaiko, pasidžiaugia, pataria ir išklauso. Kaip įsivaizduoji kelerius artimiausius metus muzikos pasaulyje? Kokie tikslai bei ambicijos? Manau, pagrindinis tikslas – tobulėti savo srityje ne tik kaip atlikėjui, bet ir pedagogui. Svarbiausia nesustoti veikti, perteikti meilę muzikai, klausytojams bei jauniesiems atlikėjams. Jei Tau reikėtų rinktis kitą veiklos sritį, visiškai nesusijusią su muzika, kas tai būtų? Kodėl? Manau, tai būtų darbas su žmonėmis. Man patinka bendrauti, išklausyti bei juos pažinti. Jei galėtum vieną dieną praleisti su bet kurio laikmečio žmogumi, kas ir kodėl jis būtų? Įdomus klausimas. Manau, kad mano smalsumui patenkinti neužtektų vieno žmogaus. Jei tektų rinktis, turbūt tai būtų daug vyresnis už mane žmogus. Gal net vienas iš muzikos instrumentų išradėjų. Mat mėgstu antikvarinius daiktus ir istorijas apie juos. Kas Tavo gyvenime yra autoritetas? Kodėl? Mano autoritetas yra daug žinantis ir išmanantis žmogus. Toks, kuris daug ko gyvenime pasiekė savo paties pastangomis. Tas, kuris ne tik turi daug patirties savo srityje, bet ir puikiai sugeba motyvuoti jauną žmogų. Koks Tavo mėgstamiausias kūrinys? Kai mėgstamiausių kūrinių tiek daug, sunku net įvardyti tą vieną vienintelį. |