Vladimiras Mackevičius: „Kartais nėra kitos formos kalbėti, tik – brutali“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) 2022 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 4 d. veikia Vladimiro Mackevičiaus personalinė paroda „Warning /  Įspėjimas“.

Vladimiras Mackevičius. Rugilės Skairytės-Šeputės nuotr.
Vladimiras Mackevičius. Rugilės Skairytės-Šeputės nuotr.

Ekspozicijoje autorius pristato 17 objektų, dauguma iš jų sukurti šiais metais. Tačiau pasakojimą apie parodą norėtųsi pradėti ne nuo jos turinio, bet nuo formos. Vis bandau prisiminti, kada paskutinį kartą mačiau atspausdintą personalinės parodos katalogą. Ne atviruką ar lankstinuką, o parodai specialiai sumaketuotą, su kūrinių nuotraukomis ir nuorodomis, spaustuvėje ant gero popieriaus atspaustą ir kartu su ekspozicijos planu nemokamai dalijamą lankytojams. Sutikite, tokia detalė – jau gana retas reiškinys, kalbantis apie menininko pagarbą parodos lankytojams. Dėmesio jiems nestigo ir per parodos atidarymą – Vladimiras Mackevičius kelias valandas be perstojo bendravo su žiūrovais, atsakinėjo į klausimus, vedė ekskursijas nedidelėje ir ekspozicijai ne itin pritaikytoje erdvėje. Bet pačiam  menininkui tai nebuvo kliūtis, netgi atvirkščiai: „Kuo mažiau tinkama parodoms patalpa, tuo man įdomiau kurti jos architektūrą. Priimu tai kaip iššūkį“, – šypsojosi interjero dizainerio išsilavinimą turintis menininkas.

„Gilu ir baugu. Teisinga“, – po atidarymo socialiniuose tinkluose sklido pirmieji parodos įspūdžiai.  Pats autorius, lankytojams komentuodamas projekto „Warning“kūrinius, militaristiniams objektams tarsi stengėsi suteikti humanistinės prasmės. Pavyzdžiui, pristatydamas iš šovinių tūtelių suformuotą „Pienės žiedą“, menininkas kalbėjo apie šviesą: „Tai kultūros objektas, sukurtas iš detalių, visiškai nepriklausančių kultūrai. Jis tarsi atsiprašo kultūros, kad yra štai toks – karingas. Turime saugoti savyje šviesą. Ta šviesa – ugnis, kurią mes visų pirma patys turime puoselėti. Visada reikia pradėti nuo savęs ir nebijoti spindėti.“

Vladimiras Mackevičius. Tai – ne pypkė (po Renė Magrito). 2022 m., plastikas, metalas, poliakrilo medžiaga, dydis kintamas. Rugilės Skairytės-Šeputės nuotr.
Vladimiras Mackevičius. Tai – ne pypkė (po Renė Magrito). 2022 m., plastikas, metalas, poliakrilo medžiaga, dydis kintamas. Rugilės Skairytės-Šeputės nuotr.

Ekspozicijoje esanti įvietinta instaliacija „Tai – ne pypkė (po Renė Magrito)“ – naujausias V. Mackevičiaus kūrinys, sukurtas specialiai šiai parodai. „Čia priparkuotas tankas yra alegorija apie tai, kad mes dažnai įtikime savo iliuzijomis, susikurtomis koncepcijomis. Šis kūrinys tas koncepcijas griauna. Aš juo kviečiu kritiškai mąstyti ir blaiviai žiūrėti į procesus – ne iš romantinės, bet iš realistinės pusės, kuri ir yra gyvenimas, – savąja kūrinio interpretacija dalijosi menininkas. – Instaliacija sukurta parodai Klaipėdoje, jai panaudota net klaipėdietiška dirva. Šios sudėtinės dalys yra svarbios, ypač kai kalbame apie dar didesnį informacinį žiūrovo įgilinimą į kūrinį. Svarbu, kad tos žemės vietinės. Nes jos sąveikauja su vieta, su kontekstu ir kalba su žmonėmis, kurie ateina. Šis įvietintas kūrinys nutaikytas į mūsų pačių vidinę buhalteriją, kurią turime peržiūrėti: ar viskas gerai, ar tinkamai balansuojame, ar nereikia kažkur kaip tame čekyje pasitempti (turimas mintyje autoriaus kūrinys „Tarpinė sąskaita“ – aut. past.). Visa paroda iš esmės apie tai – kad būtų buhalterija, apsivalymas, kad taptume dar geresni. Kad pranoktume patys save.“

„Viskas prasideda nuo jūsų, nuo paties savęs“, – šis leitmotyvas dominavo ir trumpo pokalbio su Vladimiru Mackevičiumi metu, nurimus parodos atidarymo karščiui ir išsiskirsčius paskutiniams lankytojams.

Parodos „Warning“ anotacijoje rašoma, kad ji – apie taiką. Pablas Pikasas, iliustruodamas taiką, piešė balandį. O į jūsų kūrinius net skauda žiūrėti – taip jautriai ir giliai jie veikia. Kiek ir kodėl reikia žiaurumo mene, kad jis taptų paveikus?

Žiaurumo mene procentą kiekvienas kūrėjas renkasi savaip. Bet kartais nėra kitos formos, kuria mes turime kalbėti, – tik brutali. Nes ji išsiūbuoja iš įprastumo ir komforto, atkreipia žmogaus dėmesį. Šiais laikais žmogus labai išsiblaškęs, jis nuolat patiria daug informacijos, daug pagundų, daug kažkokių srautų, veiksmų ir pan. O ta forma priverčia susikoncentruoti ir būti tuo laiku toje vietoje. Nepatogumas mene – gera priemonė atkreipti dėmesį, kad pradėtum dialogą.

Neįprastai esate pristatomas kaip aktualijų menininkas. Dažniau menininkai savo kūryba tarsi žvelgia į ateitį.

Čia daugiau menotyrininkų įžvalgos. Bet aš neneigsiu, kad dirbu su aktualiomis temomis, nūdienos atspindžiu ir kuriu tai, kas man pačiam visų pirma svarbu.

Kūrybai naudojate ginklų detales, kažkokius aštrius vyriškus žaislus… Kodėl toks pasirinkimas?

Labai dažnai žaidžiu su kietąja, ganėtinai grubia forma. Toks mano pasirinkimas dėl anksčiau minėtų priežasčių – man tai aktualu, man rūpi. Dėl to militaristinę tematiką plėtoju gana dažnai ir plačiai. Ypač šiame projekte „Warning“. Jis ir tiesiogine, ir perkeltine prasme perspėja ne tik apie juoda ir balta, bet ir apie tai, kad mes patys kiekvienas turėtume susitvarkyti savo vidinį pasaulį.

Vladimiras Mackevičius. Nesuderinamumas II. 2022 m., paukščio lizdas, 7,62x51 mm šovinio tūtelė, 10x10x5 cm. Rugilės Skairytės-Šeputės nuotr.
Vladimiras Mackevičius. Nesuderinamumas II. 2022 m., paukščio lizdas, 7,62×51 mm šovinio tūtelė, 10x10x5 cm. Rugilės Skairytės-Šeputės nuotr.

Bet šio projekto kūriniai labai rezonuoja su dabartiniais geopolitiniais įvykiais ir atrodo, kad kiekvienas jų kalba apie Bučą, apie Mariupolį, – apie Ukrainą.

Aš norėčiau eiti dar giliau. Nelokalizuoti konkrečios tematikos, bet analizuoti konfliktą iš esmės. O jis  vyksta nuolat. Tiesiog šiuo metu konfliktas labai arti mūsų. O brutalūs procesai pasaulyje vyksta visą laiką, jie humanistui tiesiog nesuvokiami, nesuprantami ir visiškai netoleruotini. Aš apie tai kalbu jau seniai, tiesiog dabar tai suaktualėjo dėl aiškių priežasčių. Aš iš tikrųjų labai norėčiau, kad tai nebūtų taip aktualu, nes vis dėlto taika labai svarbu.

Prasidėjus karui daugelis menininkų bandė atsiriboti teigdami, kad menas nesusijęs su politika. Gal jie tiesiog pristigo drąsos apie tai kalbėti?

Menas ir karas, ar jie susiję, ar ne, yra kiekvieno menininko požiūrio pasirinkimas. Bet įsivaizduokit, kaip galima atskirti tai, kas tiesiogiai tau neduoda ramybės, nuo savęs paties?! Jeigu jums neduoda ramybės žinia, kad kažkur vyksta tokie brutalūs procesai, kaip gali tai atskirti? Galima suprasti tuos žmones, kuriems tai tampa nepakeliama našta, ir jie vengia šios temos dėl to, kad labai smarkiai išgyvena. Širdis gi – ne metalinė, gali neatlaikyti. Bet tai liečia mus visus.

Jūsų kūryboje vis pasikartoja lizdo motyvas. Projekte „Laisvas žmogus“ buvo skaudus kūrinys ekologijos tema „Home“ – lizdas, nupintas iš nuorūkų ir kitokių šiukšlių, su plastmasiniais „Kinder“ kiaušiniais viduje. Projekte „Warning“ – paukščio lizdelis su šovinio tūtele. Kas jums yra lizdas?

Ekologija, namai, taika namuose ir taika viduje. Taip, lizdo simbolis yra daugiafunkcis, bet juo nagrinėjama fundamentali tema yra nepavaldi laikui. Visų pirma tai švara ir taika viduje, namuose, širdyje. Nes nėra nieko blogiau už vidinį konfliktą. Išoriniai procesai niekada nebus teigiami, jei žmogus nesutaria, nedraugauja su savimi. Lizdas yra laisvė! Lizdas yra namai. Tai vieta, kur gimsta laisvė. Nes ten gimsta paukščiai. Mes turėtume ne tik laisvai mąstyti, bet ir rasti mums tinkamiausią būdą. Aš turiu omenyje rasti savo gamtą, puoselėti ją, rasti savirealizacijos galimybes, savastį ir savąjį „aš“. Su juo susidraugauti ir taikiai gyventi. Viskas – per vidinę prizmę, viskas prasideda nuo jūsų, nuo paties savęs. Kiekvienas dalykas turėtų būti matuojamas tik savimi. Negali lygintis su kitais. Kiti turi savąsias startines pozicijas, kitą istoriją, kitas šaknis, kitas aplinkybes. Save gali lyginti tik su savimi. Ir jei nori eiti į priekį, turi lygintis su vakarykščiu savimi, kad suprastum, kiek pranokai ir ar pranokai.

Paroda veikia iki 2022 m. rugsėjo 4 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Parašykite komentarą