KKKC meno rezidentai Dainius ir Vaiva Trumpiai: „Atvykėlio akimis pamatai daug inspiruojančių dalykų“

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC), greta kitų veiklos sričių, įgyvendina ir meno rezidentūros programą. Rugsėjo mėnesį KKKC rezidencijoje viešėjo menininkų šeima iš Šiaulių: tapytojas, skulptorius, objektų kūrėjas Dainius Trumpis ir grafikė Vaiva Kovieraitė-Trumpė.

Derindami poilsį su kūryba, viešnagės Klaipėdoje laiką KKKC rezidentai išnaudojo ne tik miesto tyrinėjimui, bet ir naujų patirčių inspiruotai kūrybai. Besibaigiant rezidentūrai, menininkai miesto bendruomenę kvietė į tris renginius: Meno kiemo kūrybinėse dirbtuvėse surengė atvirų durų dieną ir užsukusiems lankytojams pasakojo apie savo kūrybą bei Klaipėdoje sukurtus darbus. Kitą dieną vyko grafikės V. Kovieraitės-Trumpės šilkografijos kūrybinės dirbtuvės „Klaipėda, atsipūsk“. Menininkas D. Trumpis savo kūrybą ir Klaipėdoje sukurtą įvietintą instaliaciją „Suaktyvinti mitai“ pristatė KKKC Parodų rūmuose, galerijoje „6 m³“.

Paprašyti apibendrinti rezidentūros patirtis, menininkai Dainius Trumpis ir Vaiva Kovieraitė-Trumpė sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Rugsėjo mėnesį buvote KKKC meno rezidencijoje. Kokie jūsų įspūdžiai?

Dainius Trumpis: Įspūdžiai puikūs bei natūralūs. Gyvenimo ir kūrybos sąlygos taip pat puikios. Žinant, kad šalia yra jūra, užuodžiant jos kvapą ir jaučiant jūros vėją, nuotaika tikrai pasikeičia bei prideda kūrybinių pliusų. Klaipėda turi išskirtinę, sunkiai įvardijamą energiją. Vienas mano draugas yra pasakęs: būnant Klaipėdoje visada jaučiamas tam tikras liūdnumo bei laukimo jausmas. Aš su juo sutinku.

Vaiva Kovieraitė-Trumpė: Klaipėda tikrai išsiskiria iš kitų miestų. Čia būdamas visada jauti, kad šalia yra jūra. Nors ir gyveni judrią kasdienybę, viduje vis tiek žinai, kad šalia driekiasi neaprėpiamas horizontas, ir tai ramina. O gyvenimas KKKC rezidencijoje, pačioje senamiesčio šerdyje, kur tik žengęs pro duris atsiduri menininkų kiemelyje, o už dešimties žingsnių – ir studijoje, jautiesi privilegijuotas. Gyvenimas prie jūros man visą gyvenimą asocijuojasi su atostogomis, tad ir šį rugsėjo mėnesį, reziduodama Klaipėdoje, svyravau tarp atostogų nuotaikų, kūrybos, darbo ir pramogų.

Kodėl nusprendėte atvykti į rezidenciją – buvo svarbu pakeisti aplinką ar ieškote inspiracijų?

D. T.: Man asmeniškai svarbiausias rezidencijų aspektas yra „nusinulinimas“, tai yra atsitraukimas nuo to, ką esi įpratęs kurti savo studijoje (su visais įrankiais, medžiagomis, įsisenėjusiomis idėjomis ir pan.). Dažniausiai atvažiavęs į kitą miestą ar šalį tam tikrą laiką viską stebi jautriau ir atidžiau, kaip pro padidinamąjį stiklą. Taip kyla daug įvairiausių minčių ir asociacijų tarp tavo patirties ir to, ką matai ar pastebi atvykęs į naują vietą. Todėl visada reziduodamas sukuriu bent vieną įvietinto meno projektą. Atsitraukus nuo savo miesto bei įprastinės mąstymo tiesiosios linijos, atsiranda visiškai kitokia erdvė eksperimentavimui.

V. K.-T.: Mano nuomone, kūrėjui svarbu neužsisėdėti vienoje vietoje. Kiekvienas judesys, nauja aplinka, naujai sutikti žmonės inspiruoja. Kaip Dainius minėjo, atvykęs į naują vietą tampi akylesnis, pastabesnis aplinkai. Ir iš tiesų, pirmą kartą eidamas pro kažkokią ištrupėjusią sieną ar nulūžusį medį, jį pastebi, bet dešimtą kartą jo nebematysi. Tad atvykėlio akimis žiūrėdamas, gali pamatyti daug įdomių, kūrybą inspiruojančių dalykų. Dažnai tos inspiracijos nėra tiesioginės, jos kūryboje neatsiranda kaip koks sudėliotas natiurmortas, tačiau vienaip ar kitaip transformuojasi ir atsiskleidžia. Kadangi Klaipėda labai įvairi, čia gali rasti visko – nuo industrinių, tepalais dvokiančių uostų, apgriuvusių senamiesčio fasadų iki ramybe, medumi ir pušimis kvepiančių kopų. Yra visi kriterijai inspiracijoms sužadinti.

Ar atsispindėjo Klaipėdos miestas, gamta, pajūris meno rezidentūros metu sukurtuose kūriniuose?

D. T.: Tiesą sakant, prieš atvykdamas tikrai negalvojau, kad mano kūriniai, sukurti KKKC rezidencijoje, atspindės šį miestą, jūrą ir pan. Bet jau pirmąsias kelias dienas aplinka ir čia vykstantys įvykiai padiktavo kūrybos kryptį, idėjas, tiesiogiai susietas su miestu bei gamta. Labai stiprus kontrastas tarp miesto bei Neringos gamtos sužadino esminius instinktus ir pažėrė daugybę klausimų.

V. K.-T.: Savo kūrybiniame procese mėgstu dirbti prie keleto kūrinių iš karto, tad ir KKKC rezidencijoje darbuojuosi pagal šį principą. Dalis kūrinių yra tęsinys anksčiau pradėtų kolekcijų, tai ir „Kitas laikas“, ir „Kitos vietos“. Tos kolekcijos nuolatos pildomos, buvimas Klaipėdoje netiesiogiai inspiruoja šių kolekcijų papildymą. Kurdama kūrinius šioms kolekcijoms eksperimentuoju skirtingomis technologijomis (transfer technika, monotipija, šilkografija, trafaretai, purškiami dažai, lakai ir t. t.) ir taip ieškau savito vaizdavimo būdo. Grafikos menas bendrąja prasme turi unikalias technologines galimybes ir savitą estetiką, kuri negali būti pasiekta jokio kito proceso metu. Iš realių, egzistuojančių vietų kuriu fiktyvias aplinkas. Tokiu būdu tikrovė suliejama su mano asmenine patirtimi ir atminties archyvu. Stengiuosi prisijaukinti erdvę, kurioje leidžiu laiką, ir ją suasmeninti.

Klaipėdoje tęsiant ciklą „Kitos vietos“, atsirado daugiau gamtos vaizdinių. Siekiu sukurti tokią erdvę, kurioje įmanoma būti keliuose kontekstuose vienu metu. Eksperimentinės grafikos kūriniuose gimsta plotmės, formuojamos kasdienybės, čia gimstančių jausmų, pastebėjimų. Dažnai vienoje plokštumoje vaizduoju nesugretinamas, su keliomis laiko atkarpomis, neturinčias vientiso, vienareikšmio įsivaizdavimo, plotmes. Kai kuriuose kūriniuose, gamtos peizaže atsiranda netikėti objektai, keistos formos, kurios lyg ir nori sugriauti ramų, be jokių įtampų gamtovaizdį – ramaus miško, kopos vaizdinį.

Papasakokite plačiau apie kurį nors Klaipėdoje sukurtą kūrinį.

D. T.: Kūrinį „Suaktyvinti mitai“ inspiravo lozungas / šūkis „Atsipūsk prie jūros, miestas tvarkosi“, kabantis daugumoje senamiesčio vietų. Paklusę šiam paliepimui nuvykome prie jūros, į Juodkrantę ir Nidą. Kopos, pušynai, tyla ir visiškas sulėtėjimas. Per kelias valandas įvyko tam tikra psichologinė transformacija. Energingo, ambicingo, norinčio be galo tobulėti ir garsiai kalbėti apie save miesto energetinis laukas stiprus bei užkrečiantis. Būnant jame norisi kvėpuoti tokiu pat ritmu. Tačiau tereikia nuvažiuoti keliasdešimt kilometrų nuo šio miesto ir viskas netikėtai pasikeičia. Vaikštinėdamas po smėlynus ar tarp senų, žemų medinių namukų pajauti kažką pirminio, archajiško. Visos miesto kūrybinės ambicijos nugrimzta į užmarštį ir norisi tik sėdėti ant smėlio, kasinėti duobeles, statyti bokštus, dėlioti jūros bei vėjo nugludintus pagaliukus, akmenukus ir svyruoti kartu su vėjo gūsiais. Visa tai įvardinant menu, būtimi, meditacija, esme ar panašiai. Keista, kad papuolę į vėjo pustomus smėlynus, kur horizonte akis pasimeta, mes įkrentame į laiko duobę ir visi miesto mitai tampa nebeaktyvūs, o pirminiai instinktai bei pajautos suaktyvėja ir taip įpuolame į archajišką sustabdyto laiko mitą.

Kūrybos procese man norėjosi sumaišyti šias skirtingas, gal net priešingas, būsenas, nes tiek miesto, tiek šnabždančių smėlynų mitai yra realūs ir sutelpa tame pačiame asmenyje. Senamiestyje vyksta didelės gatvių bei pastatų rekonstrukcijos, besimėtančios statybų atliekos man tapo jūros nugludintais pagaliukais bei smėlio formomis, iš kurių galėjau kurti instaliacijas bei paveikslus.

V. K.-T.: Mums atvykus į Klaipėdą, pasitiko iškaba „KLAIPĖDA Atsipūsk prie jūros, miestas tvarkosi“. Kažkaip abiem įstrigo ta frazė, su kuria visą savo rezidavimo Klaipėdoje laikotarpį gyvenome. Ko gero, nebuvo įmanoma nuo jo pabėgti ir kūrybiniame procese. Taip atsirado keletas kūrinių, kuriuos visiškai tiesiogiai ir akivaizdžiai inspiravo Klaipėdos miesto aplinka, ypač senamiestyje vykdomi darbai, rekonstrukcijos. Leidau sau pažaisti su žodžiais „KLAIPĖDA Atsipūsk prie jūros miestas tvarkosi“ ir iškabos žodžius skyrybos ženklais perfrazuoti, nekeičiant pačių žodžių, jų išsidėstymo ir šrifto. Ženklo iš statybų aikštelės tekstas įgavo visai kitokią reikšmę ir prasmę.

Apie KKKC meno rezidentūros programą

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro meno rezidentūros programos tikslas – skatinti tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir mainus, sudaryti galimybes pristatyti savo kūrybą bei supažindinti klaipėdiečius ir svečius su Lietuvos ir užsienio šalių kūrėjais. Rezidentūros programa, skirta Lietuvos ir užsienio menininkams, kuratoriams, tyrėjams ir kitiems kūrėjams, suteikia galimybę gyventi ir kurti Klaipėdos senamiestyje, įgyvendinti individualius projektus, bendradarbiauti su vietos bendruomene, inicijuoti bei įsitraukti į KKKC kultūrines veiklas.

Šiais metais KKKC rezidentūroje jau viešėjo muzikos kūrėjas, prodiuseris Leonas Somovas, menininkai Agnė Jonkutė, V. ir D. Trumpiai, spalio mėnesį laukiama atvykstant tarpdisciplininio meno kūrėjo Anton Karyuk (Ukraina), lapkritį – tapytojų Vitos Opolskytės-Brazdžiūnienės ir Kazio Brazdžiūno.

KKKC informacija