Sezono startas: „Apeirono” teatras pakvies į skaistyklą

„Apeirono” teatras rugsėjo 15 d. pradeda savo šeštąjį teatrinį sezoną. Kaip visada veržlus ir produktyvus teatras jau sezono pradžioje kvies net į dvi premjeras – „See No Evil Hear No Evil Speak No Evil” ir spektaklį pagal Augusto Strindbergo pjesę „Pelikanas”.

„See No Evil Hear No Evil Speak No Evil”. Domantės Stankevičiūtės nuotr.

Spektaklio „See No Evil Hear No Evil Speak No Evil” eskizo pristatymas įvyko Vilniuje rugsėjo 8 d., spektaklio premjera – Klaipėdoje rugsėjo 15 d., sezono atidarymo metu „Apeirono” teatre (rež. Greta Gudelytė ir Eglė Kazickaitė). Spektaklį įkvėpė tragiška vienos moters istorija; jos autentiškas pasakojimas naudojamas ir spektaklio scenose. Vis dėlto šiame spektaklyje aktualesnė ne pačios moters istorijos fabula, o joje dalyvavusių aplinkinių pozicija – jų abejingumas, pasirinkimas negirdėti, nematyti ir nekalbėti. Kitaip tariant, spektaklio režisierėms aktuali ne žudiko, o liudininko pozicija.

Abejingumas tapo pagrindine spektaklyje keliama ir analizuojama problema: mūsų visuomenėje esti daug tokio pasirinkto abejingumo atspindžių. Pasak spektaklio kūrėjų, žmonės, sąmoningai pasirinkę negirdėti, kai girdi, nematyti, kai mato, nekalbėti, kai gali kalbėti, nėra nei geri, nei blogi – jie užima tarpinę poziciją. Jeigu pragare kali blogieji, o rojuje – gerieji, tai skaistykloje – būtent tie, drungnieji. Skaistykla – kaip vieta, kurioje žmogus skaistinamas, kurioje tampa skaistus, permatomas kaip stiklas; taip skaistykloje atsiranda stiklas. Stiklas ir kaip bausmės, ir kaip išganymo forma: tokiu atveju, jei esi skaistykloje ir nori iš jos ištekėti, turi įkaitinti save iki 3000 laipsnių Celsijaus. Atsisakydamas sąmoningo apsisprendimo Žemėje, skaistykloje esi verčiamas prisiimti maksimalią atsakomybę ir pats įkaitinti save tam, kad ištekėtum į aukštesnį lygį. Ši stiklo skaistumo ir žmogaus nuskaistinimo asociacija lėmė ir spektaklio vizualųjį sprendimą.

„See No Evil Hear No Evil Speak No Evil”. Domantės Stankevičiūtės nuotr.

Antroji premjera pagal A. Strindbergo pjesę „Pelikanas” vyks spalio 6 d. Vilniuje, „Atviro rato” teatre. Akcentuotina, kad spektaklyje nebus žodinio teksto – pjesė „Pelikanas” tapo spektaklio idėjiniu atspirties tašku. Pjesėje veikiančios dukros žodžiais tariant, „mes labai daug kalbame, bet gali būti, jog tai darome tam, kad žodžiais užmaskuotume esmę, tiesą”. Tiesa ir tikrumas yra ne žodžiuose. Ir spektaklio kontekste žodžiai nereikalingi, kad būtų matomi veikėjų santykiai. Strindbergo pjesė būtent ir aktuali tuo, kad, nors ir parašyta prieš daugiau nei šimtmetį, vaizduoja santykius šeimoje, akcentuoja moters idėjos ir vyro idėjos problemą: nuo pat žmonijos pradžios sociume vyrauja kažkieno sukurta idėja, kokia turi būti, ką turi daryti moteris, ir koks turi būti, ką turi daryti vyras. Pjesė rašyta laikais, kai pasiskirstymas, spaudimas tiek vyrui, tiek moteriai buvo daug ryškesni, tačiau dabar situacija nepasikeitusi, tik įgavusi kitas formas. Tai, kad žmogus įpareigotas atlikti visuomenės sukurtą funkciją, sukuria nenutrūkstamą nelaimingumo ratą: siekianti visuomenei įtikti motina bus nelaiminga motina, nelaimingi vaikai neš nelaimę savo aplinkai, nes bus neišsipildę, nemeilės vaikai ir t. t. Jokie feministiniai judėjimai iš esmės to nepakeičia, nes visuotinės žmogaus idėjos vis dar nėra.

Be dviejų premjerų, „Apeirono” teatras kone kiekvieną savaitgalį Klaipėdoje rodys ir žiūrovų pamėgtus repertuarinius spektaklius. Ypač svarbi naujiena teatro mažiesiems gerbėjams – bus rodomas dokumentinis edukacinis spektaklis vaikams „Krytis kiauru parašiutu į Kužurlos kapinaites”. Spektaklyje pasakojama apie tremtį, Altajaus kraštą, ten gyvenančius šamanus ir tris parašiutininkus, nukritusius į Kužurlos kapinaites. Spektaklis įdomus tuo, kad vienu metu vykdoma eksperimentinė edukacija tiek vaikams, tiek juos lydintiems suaugusiesiems: viena patiria vaikas, būdamas ir veikdamas scenoje kartu su aktoriais, kita išgyvena spektaklį ir vaikus spektaklio aplinkybėse stebintys suaugusieji. Spektaklis pasakoja jautrią tremtį patyrusių vaikų istoriją: apie tai svarbu kalbėti, nes tai yra mūsų tautos istorija.

„Krytis kiauru parašiutu į Kužurlos kapinaites”. Domo Rimeikos nuotr.

„Apeirono” teatras žada, kad ateinantį sezoną daugiau dėmesio bus skiriama edukacinei programai „Kalba visi”: po spektaklių vyks vieši diskusijų vakarai, pokalbiai, kuriuose, bendradarbiaujant su Lietuvos žmogaus teisių centru, „Jaunimo linija”, Moterų krizių centru, Klaipėdos, Lietuvos ir pasaulio kontekste bus analizuojamos spektakliuose keliamos problemos. Spektaklis atliktų savotišką problemos analizės prologo funkciją. Tikimasi, kad pokalbiai bus aktualūs ne tik tiesiogiai nuo problemos nukentėjusiai auditorijai, bet ir tai žmonių grupei, kuri, atrodytų, niekaip jos nepaveikta.

Pilietinės edukacinės programos daugiausiai vyks Klaipėdoje, tačiau šiemet „Apeirono” teatras aktyviai bendradarbiaus ir erdvėmis dalinsis su „Atviro rato” teatru Vilniuje; vyks į gastroles Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje. Spalį „Apeirono” teatro erdvėse įsikurs ir tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas”.

Naujasis „Apeirono” teatro sezonas – jau greitai. Platus ne tik teatro veiklos laukas, platus ir kiekvieno nario veikimo, siekių, norų laukas. Kurti savitą, kitokį teatrą. Novatoriškasis teatras ir toliau ves žiūrovus paslaptingais, siurrealistiniais, komiškais, tragikomiškais ir socialiai groteskiškais keliais.

Sekite naujienas!

„Apeirono” teatro informacija